Ateities teologija negali apsiriboti ?ra?omuoju stalu“
Galima pamin?ti, kad ?ios akademijos i?takos – 1695 metais Rafaelio Cosimo Girolami, artimo kardinolo Giuseppe Renato Imperiali bendradarbio, ?steigtas diskusij? klubas. Kardinolas G. R. Imperiali buvo plataus kultūrinio akira?io ?mogus, bibliofilas, sukaup?s vien? i? did?iausi? ir geriausi? savo laikme?io bibliotek?, kurios durys buvo atviros ir kitiems. R. C. Girolami, taip pat būsimas kardinolas, subūr? grup? tyrin?toj?, kurie nuosekliai dom?josi Ba?ny?ios ir tik?jimo ties? istorija bei reguliariai susirinkdavo kardinolo Imperiali būstin?je. ?iai spontani?kai ir neformalaus pobūd?io iniciatyvai pelnius ger? reputacij?, 1718 metais popie?ius Klemensas XI patvirtino jos statutus ir ji ?gijo Popie?i?kosios akademijos pavidal?. Jo ?p?dinis Benediktas XIII 1726 metais skyr? nuolatin? finansavim?, o pa?i? Akademij? padar? integralia ?ventojo Sosto dalimi, glaud?iai dirban?ia su kitomis jo institucijomis.
Savaime suprantama, per daugiau nei trejet? am?i? Popie?i?koji teologijos akademija, jos u?daviniai ir misija ne kart? buvo atnaujinti Paskutin? kart? – 2023 metais popie?iaus Pranci?kaus lai?ku Ad theologiam promovendam. Juo buvo patvirtintas naujas Akademijos statutas ir pateiktos naujos gair?s.
?Teologijos vystymas ateityje negali apsiriboti abstrak?iu praeities formuli? ir schem? kartojimu. Pa?aukta prana?i?kai ai?kinti dabart? ir Aprei?kimo ?viesoje ??velgti naujus ateities kelius, teologija turi apsvarstyti gilias kultūrines permainas, suvokdama, kad tai, k? patiriame, yra ne tik permain? epocha, bet ir naujos epochos at?jimas“, – pa?ym?jo popie?ius Pranci?kus.
Popie?ius pabr???, kad negalime apsiriboti ?teologija prie ra?omojo stalelio“. Mums reikia teologijos, kuri ?ne?a pokyt?, kuria kultūr?, neu?sidaro savyje, pasmerkdama save izoliacijai ir nereik?mingumui, bet s?veikauja su ?moni? ir j? bendruomeni? kontekstais, su kitomis disciplinomis. Vienas i? svarbiausi? teologijos u?davini? yra puosel?ti i?minties matmen?, kuris papildyt? mokslin? ?inojim? ir pad?t? asmenims egzistenciniuose ir prasm?s klausimuose.
Daug popie?iaus lai?ko akcent? pakartojo ir arkivyskupas Edgaras Peña Parra, link?damas, kad naujas statutas ir nauja būstin? i? ties? tapt? nauja Popie?i?kosios teologijos akademijos veiklos etapo prad?ia. Akademijos narius jis ragino remtis visos Romos Kurijos konstitucijos Praedicate Evangelium perspektyva, raginan?ia visas ?ventojo Sosto institucijas perm?styti save misijos ir evangelizavimo ?viesoje. Taip pat remtis sinodi?kumo stiliumi, kuris yra izoliavimosi ir abstraktumo prie?ingyb?, nes vertina vis? ind?l?. Konkre?iai – tai geografi?kai ir kultūri?kai ?vairesn? Akademijos nari? sud?tis, didesnis pasaulie?i?, vyr? ir moter?, ?sitraukimas ? jos darbus.
?Po trij? ?imt? Ap?vietos met? nebesame ?prat? manyti, kad tik?jimas yra tikras ?inojimas. Ateities teologija turi tai gerai paai?kinti ir pad?ti suprasti, jog tik?jimas yra ?tikrov?s suvokimas“, nes Kristaus ?viesoje ?manoma i?pl?toti toki? pasaulio ir gyvenimo samprat?, kuri neatsisako nieko, kas autenti?kai ?mogi?ka. Prie?ingai, suteikia egzistencijai meil?s prieskon?, leid?iant? visiems vyrams ir moterims susitikti su Tiesa, kuri gelbsti, atperka, i?laisvina i? blogio ir bet kokios vergijos, vidin?s ir i?orin?s“, – sak? arkivyskupas E. Peña Parra. Juk teologija, primin? jis, yra ?intelektuali meil?s kantryb?“, kaip yra pasak?s dominikon? teologas Marie-Dominique Chenu arba, palaimintojo Antonio Rosmini ?od?iais, ?intelektuali meil? forma“. (RK / Pope)
