蜜桃交友

Popie?ius Pranci?kus savo naujojoje enciklikoje ra?o, kad ?Kristus parod? savo meil?s mums gyl? ne ilgais paai?kinimais, bet konkre?iais veiksmais. Nagrin?dami jo bendravim? su kitais, galime suprasti, kaip jis elgiasi su kiekvienu i? mūs?“.

Būdami graiki?kojo racionalizmo, pokrik??ioni?kojo idealizmo, materializmo, o ?iandien – takios individualizmo kultūros vaikai, sunkiai suprantame, jog krik??ionyb?s negalima supaprastinti iki teorijos, filosofijos, moralini? taisykli? rinkinio ar net sentimentali? emocij? srauto. Prie?ingai, ji yra susitikimas su gyvu Asmeniu.

Supratimas, kaip jis mus myli, kaip jis mus traukia ir kvie?ia, ir santyki? u?mezgimas su juo negali būti susiaurintas iki samprotavim?, kultūrin?s tapatyb?s, kuria reikia puikuotis, ar taisykli? ?inyno, kuriuo prireikus galima pasinaudoti. 

Suprasti, kaip J?zus mus myli, yra ?irdies reikalas: tai veiksm?, ?vilgsni? ir ?od?i? istorija. Tai draugyst?s istorija, ?irdies reikalas.

?A? esu mano ?irdis, – ra?o Petro ?p?dinis, – nes mano ?irdis yra tai, kas mane i?skiria, formuoja mano dvasin? tapatyb? ir suteikia man bendryst? su kitais ?mon?mis.“

Popie?ius Pranci?kus sako, kad galime suprasti, kaip J?zus mus myli, ?tyrin?dami jo bendravim? su kitais“, t. y. apm?stydami Evangelijos epizodus ir leisdami sau nustebti, kad tokie susitikimai ir toliau vyksta aplink mus, galbūt ten, kur ma?iausiai to tikim?s.

Steb?dami, kaip jis elgiasi, matome, kad J?zus vis? savo d?mes? skiria ?atskiriems ?mon?ms ir pirmiausia j? problemoms bei poreikiams“. Tai, k? siūlo Nazarietis, yra ?draugams būdingas tarpusavio priklausomyb?s jausmas“.

Jis at?jo, ?veik? visus atstumus ir priart?jo prie mūs?, kaip yra arti papras?iausi ir kasdieniai gyvenimo dalykai. I? tikr?j? jis turi dar vien? vard? – Emanuelis, rei?kiant? ?Dievas su mumis“, Dievas arti mūs? gyvenimo, gyvenantis tarp mūs?. Dievo Sūnus ?sikūnijo ir apipl??? pats save, tapdamas tarnu ir aukodamasis i? meil?s.

Susitikti su krik??ioni?kuoju tik?jimu rei?kia susitikti su Kristaus ?irdimi, negalin?ia likti abejinga, kuri, apimdama mus savo begaliniu gailestingumu, kvie?ia mus sekti jo pavyzd?iu.

Ir tai turi socialini? pasekmi?, nes pasaulis, patek?s ? kar?, socialinio ir ekonominio disbalanso, vartotoji?kumo ir ne?moni?ko technologij? naudojimo gniau?tus, ?gali keistis, prad?damas nuo ?irdies“.

Taigi, enciklika Dilexit nos tampa viso popie?iaus Pranci?kaus pontifikato interpretaciniu raktu, pa?ym?jo Andrea Tornielli, ?ventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos redakcij? direktorius.

(D?/Pope)