Sinodo baigiamasis dokumentas apie Ba?ny?ios sinodin? pa?aukim?
?e?tadienio, spalio 26-sios, vakar? Vyskup? sinodo XVI asambl?ja pri?m? ir, popie?iaus nurodymu, paskelb? savo darb? Ma?daug 45 puslapi? tekst? su 155 paragrafais, kartu su balsavimo u? kiekvien? paragraf? rezultatais, tuoj pat i?platino Vatikano spaudos sal?. Jos būstin?je Sinodo asambl?jos vadovai t? pat? vakar? vykusioje spaudos konferencijoje atsak? ? ?urnalist? klausimus.
Popie?ius dar ?e?tadienio pavakare parei?k?, kad nebus ?prastinio Posinodinio apa?tali?kojo paraginimo – popie?iaus mokymo dokumento, kuriuo popie?ius pasidalija savo rekomendacijomis pasibaigusio sinodo tema, tod?l nurod? sinodo asambl?jos priimt? dokument? nedelsiant paskelbti. Ta?iau ar ?io sinodo Baigiam?j? dokument? galima laikyti popie?iaus mokymo dokumentu? ? ?? klausim? atsak? teologas kun. R. Battocchio, vienas i? asambl?jos nepaprast?j? sekretori?, pasak kurio, popie?iaus pasisakymas atsiliepia ? apa?tali?kosios konstitucijos Episcopalis communio tvirtinim?, kad jei popie?ius ?sakmiai pritaria, dokumentas tampa jo mokymo dalimi.
Dokumentas, u?baigiantis spalio 2–26 dienomis pos?d?iavus? Sinod? tema ?D?l sinodin?s Ba?ny?ios: bendryst?, dalyvavimas, misija“ sudarytas i? ?vado, penki? dali? ir pabaigos. Visos dalys pradedamos ?od?iais i? paskutini?j? dviej? ?v. Jono Evangelijos skyri?, kuriuose pasakojama apie mokini? susitikimus su prisk?lusiu J?zumi. Visuose dokumento skyriuose akcentuojamas atsivertimas: ?Sinodi?kumo ?irdis – ?ventosios Dvasios pa?aukti atsiversti“; ?Kartu laive – ry?i? atsivertimas“; ?I?meskite tinklus – proces? atsivertimas“; ?S?kminga ?ūkl? – santyki? atsivertimas“; ?Ir a? jus siun?iu – mokini? misionieri? tautos formavimas“. Pa?aukimas ? misij? kartu yra ir kvietimas ? kiekvienos konkre?ios Ba?ny?ios ir visos Ba?ny?ios atsivertim? (11).
Pirmasis skyrius ap?velgia ir pagilina asambl?jos pirmosios sesijos 2023 m. ??valgas. Antrasis skirtas krik??ioni? bendruomen?s ry?iams, kurie suteikia misijai i?rai?k? per pa?aukimus, charizmas ir tarnystes. Tre?iojoje ap?velgiamos trys susijusios temos: ba?nytin? ??valga, sprendim? pri?mimo procesai, skaidrumo, atskaitomyb?s ir vertinimo kultūra. Ketvirtajame kalbama apie galimybes naujais būdais Ba?ny?ioms dalytis malon?mis laikais, kai spar?iai kei?iasi ?si?aknijimo tam tikroje vietoje patirtis. Penktajame – kvietimas eiti sinodin?s Ba?ny?ios keliu formuojant sinodinei misijai Dievo tautos narius.
Visi dokumento paragrafai buvo priimti absoliu?ia bals? dauguma, kai kuriems paragrafams i?sakytas ?imtaprocentinis 355 Sinodo nari? pritarimas, tik 33 kartus i? 155 buvo penkiolika ar daugiau nepritarian?i?j?, o did?iausias nepritarian?i?j? skai?ius – 97 – buvo d?l kai kuri? 60 paragrafo apie moters vaidmen? Ba?ny?ioje akcent?.
Sinodi?kumas yra dvasinio atsinaujinimo ir struktūrin?s reformos kelias, kad Ba?ny?ia tapt? labiau dalyvaujanti ir misionieri?ka, t. y. kad ji būt? paj?gesn? eiti su kiekvienu vyru ir moterimi skleid?iant Kristaus ?vies? (28). Sinodi?kumas yra ne savitikslis, bet skirtas misijai, kuri? Kristus patik?jo Ba?ny?iai Dvasioje. Evangelizacija yra esmin? Ba?ny?ios misija, malon?, pa?aukimas ir jos gilumin? tapatyb? (32). Misijoje dalyvauja visi pakrik?tytieji.
Dokumentas daug d?mesio skiria charizmoms ir ?ventimams, pasaulie?i? vyr? ir moter? vaidmeniui Ba?ny?ioje. Pirmoji pasaulie?i? vyr? ir moter? u?duotis yra persmelkti ir perkeisti ?emi?k?j? tikrov? Evangelijos dvasia. Ne visos charizmos turi būti apipavidalintos kaip tarnyst?s, ne visi pakrik?tytieji turi būti apvelkami tarnyst?mis, ne visos tarnyst?s turi būti ?steigtos. Tam, kad charizma būt? apipavidalinta kaip tarnyst?, bendruomen? turi apibr??ti tikr? pastoracin? poreik?, lydim? ganytojo su bendruomene atliktos ??valgos apie galimyb? sukurti nauj? tarnyst?. Misionieri?ka sinodi?ka Ba?ny?ia raginama skatinti pasaulie?i? tarnyst?s formas, kurioms nereikia ?ventim?, ne tik liturgin?je srityje (66).
Baigiamasis dokumentas mini penkias sritis (77), kuriose būt? galima i?pl?sti galimybes pasaulie?iams, moterims ir vyrams, dalyvauti Ba?ny?ios gyvenime: dalyvauti ba?nytinio ??valgumo ir visuose sprendim? pri?mimo procesuose; u?imti atsakingas pareigas vyskupijose ir ba?nytin?se institucijose, ?skaitant seminarijas, institutus ir teologijos fakultetus; pripa?inti ir ry?tingiau remti pa?v?st? vyr? ir moter? gyvenim? ir charizm? bei j? darb? ba?nytin?se pareigose; didinti skai?i? kvalifikuot? pasaulie?i?, vyr? ir moter?, atliekan?i? teis?jo vaidmen? kanoniniuose procesuose; veiksmingai pripa?inti Ba?ny?ios ir jos institucij? darbuotoj? orum? ir gerbti j? teises.
Skyriuje apie negin?ytin? vyskup?, vyskup? kolegijos ir Romos vyskupo sprendim? pri?mimo kompetencij? atkreiptas d?mesys ? tam tikrus nesuderinamumus ba?nytin?je teis?je tarp pasitarim? ir sprendim? pri?mimo, nes, pagal sinodin? dvasi?, sprendimai daromi su vis? pagalba. Tod?l asambl?jos nariai pasiūl? ?vesti atitinkam? kanon? teis?s patais? (92). Kitoje vietoje pa?ymima, kad be konkre?i? poky?i? artimoje ateityje sinodin?s Ba?ny?ios vizija bus nepatikima ir kad tai atitolins tuos Dievo tautos narius, kurie s?m?si stipryb?s ir vilties i? sinodin?s kelion?s. Vietos Ba?ny?ios turi rasti tinkam? būd? ?iems poky?iams ?gyvendinti (94).
Baigiamasis dokumentas daug d?mesio paskyr? migracijos aprai?k? ?takai Ba?ny?ios gyvenimui, ypa? katalik? Ryt? apeig? Ba?ny?ioms. Auga ?i? Ba?ny?i? diasporos skai?ius, tod?l reikia pad?ti sustiprinti ry?ius su kilm?s Ba?ny?ia, bet ir kurti naujas bendruomenes. Naujos bendruomen?s da?niausiai kuriasi lotyn? apeig? katalik? kra?tuose. Asambl?jos nariai pasiūl? popie?iui su?aukti neeilin? sinod?, skirt? Ryt? Katalik? Ba?ny?i? sustiprinimui (133). Kartu atkreiptas d?mesys ? svarb? pl?sti Lotyn? Katalik? ir Ryt? Katalik? Ba?ny?i? santykius, skatinti apsikeitim? malon?mis. Tuo tikslu asambl?ja pasiūl? steigti popie?iaus vadovaujam? Ryt? Ba?ny?i? patriarch?, did?i?j? arkivyskup? ir metropolit? taryb?, kuri būt? sinodi?kumo i?rai?ka ir ?rankis skatinantis bendryst? ir dalijim?si liturginiu, teologiniu, kanoniniu ir dvasiniu paveldu. Baigiamajame dokumente pa?ymima, kad daugelio ryt? apeig? tikin?i?j? i?vykimas ? lotyn? apeig? regionus kelia rizik? j? tapatybei. Norint i?spr?sti ?i? situacij?, reikia sukurti priemones ir parengti normas, kuriomis būt? siekiama kuo labiau i?pl?sti lotyn? apeig? Ba?ny?ios ir Ryt? Katalik? Ba?ny?i? bendradarbiavim? (133).
Sinodas taip pat atkreip? d?mes? ? formacijos svarb?. Tam, kad ?ventoji Dievo tauta gal?t? liudyti Evangelijos d?iaugsm?, kylant? i? sinodi?kumo, jai reikia adekvataus formavimo, kaip sekti J?z? Krist?, kuris kontempliuojamas maldoje ir atpa??stamas varg?uose (141). Reikia vientiso, nuolatinio ir bendro formavimo (143). Taip pat reikia pasikeitimo malon?mis tarp skirting? pa?aukim?, siekiant atlikti tarnyst? (147). Kita labai svarbi sritis – apsaugos kultūros ugdymas ba?nytin?je aplinkoje taip, kad bendruomen?s tapt? saugios nepilname?iams ir pa?eid?iamiems asmenims (150). Galiausiai reikia pl?sti Ba?ny?ios socialin? doktrin?, ?sipareigojim? taikai ir teisingumui, rūpinim?si mūs? bendrais namais ir tarpreliginiu dialogu (151).
Sinodo Baigiamasis dokumentas u?baigiamas malda ? Dievo Motin?, jos globai patikint sinodo rezultatus: ??v?. M. Marija tei?moko mus, kaip būti keliaujan?ia mokini? misionieri? tauta“ (155). (SAK / Pope)
