Tarpreliginis dialogas – popie?iaus vizito Indonezijoje centre
Kelion?s metu ? keturias Azijos ir Okeanijos ?alis pirmiausia popie?ius lanko Indonezij?, kur 87% gyventoj? yra musulmonai. Indonezijoje giliai ?si?aknij?s tarpreliginis bendradarbiavimas, tai pliuralistin? visuomen?, kuri vadovaujasi Pancasila filosofija – harmonijos, rūpes?io ir pagarbos kitiems pagrindu.
Taip sako Indonezijos Floreso saloje gim?s kun. Marcus Solo Kewuta, Tarpreliginio dialogo dikasterijos pareigūnas, turintis didel? patirt? tarpreligini? santyki? srityje, ypa? tarp katalik? ir musulmon? Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.
Indonezijai pasitinkant popie?i?, kun. Marcus tikisi, kad popie?iui paliks didel? ?spūd? turtinga ?alies kultūr? ir religij? mozaika – j? sudaro krik??ioni?, musulmon?, induist? atstovai. ?Indonezija yra pliuralistin? ?alis“, – ai?kino jis, kalb?damas apie did?iul? ?vairov? ?alyje: 17 000 sal? ir daugyb? etnini? grupi?, religij? ir kalb?. ?i ?vairov? reikalauja kasdieninio ?sitraukimo ? tarpreligin? dialog?, kuris apima ?vairias formas, tokias kaip gyvenimo dialogas, bendradarbiavimo dialogas, dvasini? main? dialogas ir teologini? apm?stym? dialogas. ?Ir taip pat, kaip teisingai pasak? popie?ius Jonas Paulius II, yra ?irdies dialogas“, – pa?ym?jo jis.
Svarbus Indonezijos po?iūrio ? tarpreligin? harmonij? elementas yra Pancasila, tautos filosofinio pagrindo, samprata, kuri? sukūr? ?alies, nepriklausomyb? ?gijusios 1945 metais, ?kūr?jas Sukarnas. Ji susideda i? penki? kolon?: tik?jimo ? vien? Diev?, civilizuoto ?mogi?kumo, Indonezijos vienyb?s, i?mintimi paremtos demokratijos ir socialinio teisingumo. ?iuo pagrindu remiasi ne tik tautos valdymas, tai puosel?ja ir bendr? indonezie?i? tapatyb?, nepaisant j? religin?s ar etnin?s kilm?s.
Vienas i? svarbiausi? popie?iaus Pranci?kaus vizito akcent? – vizitas ir bendros deklaracijos pasira?ymas D?akartos Istiqlalo me?et?je, simbolizuoja abipusio supratimo ir taikos puosel?jimo svarb? tautai ir popie?iui. Pasak dvasininko, popie?iaus kelion? pabr??ia tarpreliginio dialogo svarb? ir tuo pat metu suteikia ?kv?pimo tai daryti geriau. Kunigas pamin?jo, kad D?akartos Dievo Motinos ?mimo ? dang? katedra yra kitoje kelio pus?je nuo did?iausios miesto me?et?s. ?ventoves sieja ir ?Draugyst?s tunelis“, tai religin?s brolyb?s, tolerancijos ir abipus?s pagarbos simbolis. Popie?ius vyksta susitikti su ?vairi? religij? Indonezijos ?mon?mis, kurie remiasi silaturahmi praktika, t. y. gyventi ir propaguoti susitikimo kultūr?, kuri? puosel?ti ragina ir popie?ius Pranci?kus.
Indonezijos Katalik? Ba?ny?ia priklauso religinei ma?umai, yra labai gyvybinga, ? pamaldas susirenka daug tikin?i?j?. ?Ba?ny?ios visada per ma?os“, – sako kunigas, pa?ym?damas, kad ?? fakt? iliustruoja ?spūdingos katalik? bazilikos statyba naujoje sostin?je Nusantaroje Borneo saloje.
Nors Indonezija da?nai minima kaip s?kmingo tarpreliginio sambūvio pavyzdys, kun. Marcusas pripa?ino i??ūkius, kuriuos kelia auganti netolerancija ir radikalus fundamentalizmas. Dauguma Indonezijos musulmon? pasi?ymi atvirumu, bet yra kita dalis, kuri prie?inasi vietos kultūr? integracijai ir skatina susiskaldym?. Pasak dvasininko, popie?iaus Pranci?kaus vizitas vyksta lemtingu metu ir suteikia galimyb? sustiprinti tolerancijos ir vienyb?s vertybes.
(D?/Vatican news)
