蜜桃交友

?Tur?k vilt? ir veik su kūrinija“ yra ?i? met? Kūrinijos laiko tema. Popie?iaus Pranci?kaus ?inia Pasaulinei maldos d?l rūpinimosi kūrinija dienai, ?. m. rugs?jo 1 d.:

Brangūs broliai ir seserys!

?Tur?k vilt? ir veik su kūrinija“ – tokia rugs?jo 1 d. min?simos Pasaulin?s maldos d?l rūpinimosi kūrinija dienos tema. Ji siejama su ?ventojo Pauliaus Lai?ko romie?iams 8, 19–25 mintimis: apa?talas ai?kina, k? rei?kia gyventi pagal Dvasi?, ir sutelkia d?mes? ? patikim? i?ganymo vilt?, kylan?i? i? tik?jimo, kuris rei?kia nauj? gyvenim? Kristuje.

1. Tad prad?kime nuo paprasto klausimo, ? kur? galbūt n?ra akivaizdaus atsakymo: jei esame i? tikr?j? tikintys, kod?l tikime? Ne tiek d?l to, kad ?tikime“ ka?kuo transcendentiniu, ko mūs? protas negali suprasti, nepasiekiamu tolimo, nematomo ir ne?vardijamo Dievo sl?piniu. Veikiau, pasak Pauliaus, taip yra tod?l, kad ?ventoji Dvasia gyvena mumyse. Taip, esame tikintys, nes pati Dievo Meil? ?i?lieta mūs? ?irdyse“ (Rom 5, 5). Tod?l Dvasia dabar i? ties? yra ?mūs? paveld?jimo laidas“ (Ef 1, 14), kaip pamatinis pa?aukimas gyventi visada siekiant am?in?j? g?rybi? pagal gra?aus ir gero J?zaus ?mogi?kumo pilnatv?. Dvasia leid?ia tikintiesiems kūrybingai ir aktyviai reik?ti meil?. Ji veda juos did?iu dvasin?s laisv?s keliu, kuriame neapsieinama be kovos tarp pasaulio logikos ir Dvasios logikos, o j? vaisiai prie?ingi vieni kitiems (Gal 5, 16–17). Kaip ?inome, pirmasis Dvasios vaisius, did?iausias vis? vaisi?, yra meil?. ?ventosios Dvasios vedami tikintieji yra Dievo vaikai ir kaip J?zus gali kreiptis ? j? ?Aba, T?ve“ (Rom 8, 15); jie ?gyja laisv?, būding? tiems, kurie nebepuola ? mirties baim?, nes J?zus prisik?l? i? numirusi?. ?tai did?ioji viltis: Dievo meil? nugal?jo, ji visada nugali ir dar nugal?s. Naujam ?mogui, gyvenan?iam Dvasioje, nepaisant fizin?s mirties perspektyvos, būsimoji ?lov? jau garantuota. ?i viltis neapgauna, kaip mums primena ir besiartinan?io Jubiliejaus paskelbimo bul?. 

2. Krik??ionio gyvenimas yra tik?jimo gyvenimas, veikliai besirei?kiantis meile ir kupinas vilties laukiant Vie?paties sugr??imo jo ?lov?je. Mūs? netrikdo paruzijos, Kristaus antrojo at?jimo, ?v?lavimas“; svarbus kitas klausimas: ?Ar at?j?s ?mogaus Sūnus beras ?em?je tik?jim??“ (Lk 18, 8). Taip, tik?jimas – dovana, Dvasios buvimo mumyse vaisius, ta?iau jis taip pat yra u?duotis, kuri? dera vykdyti laisvai, paklūstant J?zaus meil?s ?sakymui. ?tai palaiminta viltis, kuri? turime liudyti: kur? kada? kaip? ?velgdami ? ken?ian?io ?monijos kūno dramas. Jei svajojame, tai dabar turime svajoti atviromis akimis, regin?iomis meil?s, brolyb?s, draugyst?s ir teisingumo visiems perspektyv?. Krik??ioni?kasis i?ganymas ??engia ? pasaulio skausmo gelmes ir apima ne tik ?mones, bet ir vis? Visat?, pa?i? gamt?, oikos, ?mogaus namus ir gyvenam?j? aplink?; apima kūrinij? kaip ??emi?k?j? roj?“, motin? ?em?, kuri tur?t? būti d?iaugsmo vieta ir laim?s pa?adas visiems. Krik??ioni?kasis optimizmas grind?iamas gyva viltimi: per tai suvokiama, kad viskas krypsta Dievo ?lov?s link, ? galutin? i?sipildym? jo ramyb?je ir kūni?k? prisik?lim? teisume, ?i? ?lov?s ? ?lov?“. Ta?iau praeinan?iame laike dalijam?s skausmu ir kan?ia: dejuoja visa kūrinija (plg. Rom 8, 19–22), dejuoja krik??ionys (plg. 23–25 eil.) ir pati Dvasia (plg. 26–27 eil.). Dejavimas parodo nerim? ir kan?i?, taip pat ilges? ir tro?kim?. Dejone i?rei?kiamas pasitik?jimas Dievu ir pasikliovimas jo mylin?iu ir reikliu lyd?jimu, laukiant, kol i?sipildys jo planas, kuris yra d?iaugsmas, meil? ir ramyb? ?ventojoje Dvasioje.

3. Visa kūrinija dalyvauja ?iame naujo gimimo procese ir dejuodama laukia i?laisvinimo: tai pasl?ptas augimas, jis br?sta kaip ?garsty?ios grūdelis, kuris tampa dideliu med?iu“, arba kaip ?raugas te?loje“ (plg. Mt 13, 31–33). Pradmenys menku?iai, ta?iau laukiami rezultatai gali būti be galo gra?ūs. Viltimi laukiama gimimo – Dievo vaik? aprei?kimo, tod?l viltis yra galimyb? i?likti tvirtiems patiriant prie?i?kum?, nenusivilti varg? ar ?mogi?kojo barbari?kumo akivaizdoje. Krik??ioni?koji viltis nenuvilia, bet ir neapgauna: kūrinijos, krik??ioni? ir Dvasios dejon? yra jau veikian?io i?ganymo anticipacija ir lūkestis, ta?iau dabar esame panardinti ? daugeriopas kan?ias, kurias ?ventasis Paulius apibūdina kaip ?varg?, priespaud?, persekiojim?, bad?, nuogum?, pavoj?, kalavij?“ (plg. Rom 8, 35). Taigi viltis yra alternatyvus istorijos ir ?mogi?k?j? permain? perskaitymas: tai ne iliuzinis, bet realistinis ai?kinimas, grind?iamas tik?jimo, regin?io nematomus dalykus, realizmu. ?i viltis – tai kantrus laukimas, pana?us ? Abraomo nematym?. M?gstu prisiminti t? did?j? tikint?j? vizionieri? Joakim? Floriet?, abat? i? Kalabrijos, pasak Dant?s Aligjerio, ?apdovanot? prana?i?ka dvasia“. Tais laikais, kai vyko kruvinos kovos, konfliktai tarp popie?iaus ir imperatoriaus vald?ios, kry?iaus ?ygiai, plito erezijos, o Ba?ny?ia pasaul?jo, jis geb?jo parodyti naujos ?moni? sambūvio dvasios ideal?, pasi?ymint? visuotine brolybe ir krik??ioni?k?ja taika, gyvos Evangelijos vaisiumi. ?i? socialin?s draugyst?s ir visuotin?s brolyb?s dvasi? pasiūliau enciklikoje Fratelli tutti. Ir ?i darna tarp ?moni? turi taip pat apimti kūrinij? laikantis ?situacinio antropocentrizmo“ (plg. Laudate Deum, 67), suvokiant atsakomyb? u? ?mogi?k? ir integrali? ekologij? – tai mūs? bendr? nam? ir mūs? pa?i?, juose gyvenan?i?j?, i?ganymo kelias.

4. Kod?l pasaulyje tiek daug blogio? Kod?l tiek daug neteisyb?s, tiek daug brol?udi?k? kar?, kuriuose ?ūsta vaikai, griaunami miestai, ter?iama ?mogaus gyvenamoji aplinka, prievartaujama ir niokojama motina ?em?? ?ventasis Paulius, netiesiogiai kalb?damas apie Adomo nuod?m?, sako: ?mes ?inome, kad visa kūrinija iki ?iol tebedūsauja ir tebesikankina“ (Rom 8, 22). Krik??ioni? moralin? kova susijusi su kūrinijos ?dejon?mis“, nes ?i ?buvo pajungta tu?tybei“ (20 eil.). Visata ir visi kūriniai dejuoja ir ?su ilgesiu laukia“, kad būt? ?veikta dabartin? būkl? ir atkurta pirmin? pad?tis: ?mogaus i?laisvinimas rei?kia ir kit? kūrini?, kurie d?l solidarumo su ?mogi?k?ja būkle buvo pajungti vergijai, i?laisvinim?. Kaip ir ?monija, kūrinija – ne d?l savo kalt?s – yra pavergta ir negali atlikti to, kam buvo sukurta, t. y. ?gyti ilgalaik?s prasm?s ir ?gyvendinti tvar? tiksl?; ji patiria nykim? ir mirt?, kuri? dar labiau sunkina ?mogaus piktnaud?iavimas gamta. Prie?ingai, ?mogaus i?gelb?jimas Kristuje yra patikima viltis kūrinijai, ?kad ir pati kūrinija bus i?vaduota i? praeities vergov?s ir ?gis Dievo vaik? garb?s laisv?“ (Rom 8, 21). Taigi per Kristaus atpirkim? galima viltingai kontempliuoti ?mogaus ir vis? kit? kūrini? solidarumo ry??.

5. Tikin?i?j? bendruomenei viltingai ir i?tvermingai laukiant ?lovingo J?zaus sugr??imo, ?ventoji Dvasia i?laiko j? budri? ir nuolat moko ragindama atsiversti ir keisti gyvenimo būd?, prie?intis ?mogaus vykdomam aplinkos niokojimui ir reik?ti toki? socialin? kritik?, kuri vis? pirma liudija permain? galimyb?. ?is atsivertimas – tai per?jimas nuo arogancijos, būdingos norintiems valdyti kitus ir gamt?, paverst? vien manipuliuojamu objektu, prie nuolankumo nuostatos, kai rūpinamasi kitais ir kūrinija. ??mogus, kuris pretenduoja u?imti Dievo viet?, pats sau tampa did?iausiu pavojumi“ (Laudate Deum, 73), nes Adomo nuod?m? sugriov? pamatinius ?mogaus i?gyvenamus santykius: su Dievu, su savimi ir kitais ?mon?mis bei su kosmosu. Visi ?ie santykiai turi būti sinergeti?kai atkurti, i?gelb?ti, ?nuteisinti“. N? vieno i? j? negali pristigti. Jei trūksta vieno, ?lunga viskas.

6. Viltis ir veikti kartu su kūrinija pirmiausia rei?kia suvienyti j?gas ir, keliaujant kartu su visais geros valios vyrais ir moterimis, prisid?ti perm?styti ??mogaus galios, jos reik?m?s ir rib? klausim?. Juk vos per kelis de?imtme?ius mūs? galia pa??lusiai i?augo. Padar?me ?spūding? ir stulbinan?i? technologin? pa?ang?, o nesuvokiame, kad kartu tapome labai pavojingi, keliantys pavoj? daugelio būtybi? gyvybei ir savo pa?i? i?likimui“ (Laudate Deum, 28). Nekontroliuojama galia gimdo pabaisas ir atsigr??ia prie? mus pa?ius. Tad ?iandien būtina skubiai nustatyti etines dirbtinio intelekto pl?tojimo ribas, nes jo geb?jimas skai?iuoti ir simuliuoti gali būti panaudotas siekiant u?valdyti ?monij? ir gamt?, u?uot pasitelkus j? tarnauti taikai ir integraliam vystymuisi (plg. ?inia Pasaulin?s taikos dienos proga, 2024 m.). 

7. ??ventoji Dvasia mus lydi gyvenime“: tai gerai suprato berniukai ir mergait?s, susirink? ?ventojo Petro aik?t?je ? pirmosios Pasaulin?s vaik? dienos ?vent?, kuri sutapo su ?ven?iausiosios Trejyb?s sekmadieniu. Dievas yra ne abstrakti begalyb?s id?ja, bet mylintis T?vas, Sūnus – kiekvieno ?mogaus draugas ir Atpirk?jas – ir ?ventoji Dvasia, kuri veda mūs? ?ingsnius meil?s keliu. Paklusnumas meil?s Dvasiai radikaliai kei?ia ?mogaus nuostat?: i? ?grobuonies“ jis tampa sodo ?puosel?toju“. ?em? patikima ?mogui, bet i?lieka Dievo nuosavyb? (plg. Kun 25, 23). Tai yra teologinis antropocentrizmas, kylantis i? jud?j? ir krik??ioni? tradicijos. Tod?l pretenzija savintis gamt? ir vie?patauti joje, manipuliuoti ja savo nuo?iūra yra stabmeldyst?s forma. Būtent promet?ji?kasis ?mogus, apsvaig?s nuo savo technokratin?s galios, aroganti?kai stato ?em? ? ?nemalon?s“, t. y. Dievo malon?s netekties, būkl?. Jei mir?s ir prisik?l?s J?zus yra Dievo malon?, tuomet tinka Benedikto XVI ?od?iai: ?Ne mokslas atperka ?mog?. ?mogus atperkamas meile“ (Enciklika Spe salvi, 26), Dievo meile Kristuje, nuo kurios ni?niekas negali mūs? atskirti (plg. Rom 8, 38–39). Kūrinija n?ra stati?ka ar u?sidariusi savyje, j? nuolat traukia jos ateitis. ?iandien, taip pat per ?iuolaikin?s fizikos atradimus mūs? pa?inimui vis nuostabiau atsiveria materijos ir dvasios ry?ys. 

8. Tod?l kūrinijos apsauga yra ne tik etinis, bet ir pabr??tinai teologinis klausimas: ?ia susipina ?mogaus ir Dievo sl?piniai. Galima sakyti, kad ?is susipynimas yra ?generatyvus“, nes veda prie meil?s akto, kuriuo Dievas Kristuje sukuria ?mog?. ?is kūrybinis Dievo aktas ?mogui dovanoja ir pagrind?ia jo laisv? veikim? bei vis? jo etik?: laisv? būtent tod?l, kad jis sukurtas pagal Dievo – J?zaus Kristaus – paveiksl? ir d?l ?ios prie?asties ?atstovauja“ kūrinijai pa?iame Kristuje. Egzistuoja transcendentin? (teologin?-etin?) motyvacija, ?pareigojanti krik??ion? skatinti teisingum? ir taik? pasaulyje, taip pat ir per visuotin? g?rybi? paskirt?: turima omenyje tai, kad kūrinija, dejuojanti tarsi per gimdymo skausmus, laukia Dievo vaik? aprei?kimo. ?ia sprend?iasi ne tik ?emi?kasis ?mogaus gyvenimas, bet vis? pirma ir jo likimas am?inyb?je, mūs? palaimos galutin? atbaigq (eschaton), mūs? ramyb? rojuje – i? meil?s nukry?iuotame ir prisik?lusiame Kristuje, Visatos Vie?patyje.

9. Tad viltis ir veikti kartu su kūrinija rei?kia gyventi ?sikūnijusiu tik?jimu, geban?iu reik?tis ken?ian?iame ir vilties kupiname ?moni? ?kūne“, kartu laukiant kūni?kojo prisik?limo, kuriam tikintieji yra i? anksto paskirti Vie?patyje Kristuje. J?zuje, ?mogaus kūn? pri?musiame am?inajame Sūnuje, mes realiai esame T?vo vaikai. Per tik?jim? ir krik?t? tikin?iajam prasideda gyvenimas pagal Dvasi? (plg. Rom 8, 2), ?ventas gyvenimas, pana?i? ? J?z? T?vo vaik? gyvenimas (plg. Rom 8, 14–17), nes ?ventosios Dvasios galia mumyse gyvena Kristus (plg. Gal 2, 20). Tai gyvenimas, tampantis meil?s giesme Dievui, ?monijai, kūrinijai giedant drauge su ja, gyvenimas, kurio pilnatv? yra ?ventumas.

Roma, Laterano ?v. Jono bazilika, 2024 m. bir?elio 27 d.

Pranci?kus