蜜桃交友

Paie?ka

Popie?ius Pranci?kus prie ?v. Petro bazilikos ?vent?j? dur? Popie?ius Pranci?kus prie ?v. Petro bazilikos ?vent?j? dur?  (Vatican Media)

Normos d?l atlaid? suteikimo per 2025 m. jubiliej?

?Dabar at?jo laikas naujam Jubiliejui, per kur? ?ventosios durys v?l bus pla?iai atvertos, kad būt? galima gyvai patirti Dievo meil?“ (Spes non confundit, 6). 2025 m. eilinio Jubiliejaus paskelbimo bul?je ?ventasis T?vas, atsi?velgdamas ? dabartin? istorin? moment?, kai ?pamir?usi praeities tragedijas ?monija patiria nauj? sunk? i?bandym?, kai daugyb? gyventoj? slegia ?iaurus smurtas“ (Spes non confundit, 8), kvie?ia visus krik??ionis tapti vilties piligrimais.

Tai doryb?, kuri? reikia i? naujo atrasti laiko ?enkluose, ?kuriuose glūdi gelbstin?io Dievo buvimo trok?tan?ios ?mogaus ?irdies ilgesys“, kuriuos ?būtina paversti vilties ?enklais“ (Spes non confundit, 7); jos vis? pirma reik?s semtis i? Dievo malon?s ir jo gailestingumo pilnatv?s.

Jau 2015 m. popie?ius Pranci?kus Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo bul?je pabr???, jog tame kontekste atlaidai ?gijo ?ypatingos reik?m?s“ (Misericordiae vultus, 22), nes Dievo gailestingumas ?tampa atlaidais, kuriuos T?vas per Ba?ny?i?, Kristaus Su?ad?tin?, dovanoja nusid?j?liui, kuriam atleista, ir kuriais jis i?laisvinamas i? vis? nuod?m?s padarini?“ (ten pat). Pana?iai ir ?iandien ?ventasis T?vas skelbia, kad atlaid? dovana ?leid?ia mums suvokti, koks beribis yra Dievo gailestingumas. Neatsitiktinai seniau s?vokos ?gailestingumas“ ir ?atlaidai“ vartotos pakaitomis, o pastar?ja buvo siekiama i?reik?ti berib? Dievo atleidimo pilnatv?“ (Spes non confundit, 23). Taigi atlaidai yra jubiliejin? malon?.

Tod?l popie?iaus valia ir 2025 m. eilinio Jubiliejaus proga ?is ?Gailestingumo tribunolas“, kuriam priklauso tvarkyti visa tai, kas siejama su atlaid? teikimu bei gavimu, siekia paskatinti tikin?iuosius trok?ti atlaid? ir sieloje puosel?ti pamald? tro?kim? gauti atlaidus kaip kiekvieniems ?ventiesiems metams būding? malon?s dovan?, taip pat nustato ?ias nuorodas, idant tikintieji gal?t? pasinaudoti nuostatomis, ?kaip gauti ir veiksmingai praktikuoti Jubiliejinius atlaidus“ (Spes non confundit, 23).

I. Piligrimin?s kelion?s 

Tikintieji, vilties piligrimai, gali gauti ?ventojo T?vo suteiktus jubiliejinius atlaidus, jei leid?iasi ? malding? piligrimin? kelion?:

? bet kuri? ?vent? su Jubiliejumi susijusi? viet?. Ten pamald?iai dalyvauja ?ventosiose Mi?iose (jei liturgin?s normos tai leid?ia, pirmiausia gali būti aukojamos Jubiliejui skirtos arba votyvin?s Mi?ios: d?l susitaikinimo, nuod?mi? atleidimo, pra?ant meil?s doryb?s ir taut? santarv?s); apeigin?se Mi?iose teikiant ?krik??ioninimo sakramentus arba Ligoni? patepim?; Dievo ?od?io pamaldose; Valand? liturgijoje (Au?rin?je, Rytmetin?je, Vakarin?je); apm?stant Kry?iaus keli?; ?v?. M. Marijos Ro?inio pamaldose; giedant Akatist?; Atgailos pamaldose, kurios baigiasi individualia penitent? i?pa?intimi, kaip nustatyta Atgailos apeigyne (II forma).

Romoje. Aplankydami vien? i? keturi? popie?i?k?j? bazilik?: ?ventojo Petro Vatikane, ?ven?iausiojo I?ganytojo (?ventojo Jono) Laterane, ?ventosios Marijos Did?iojoje, ?ventojo Pauliaus u? mūr?.

?ventojoje ?em?je. Aplankydami bent vien? i? trij? bazilik?: ?ventojo Kapo bazilik? Jeruzal?je, Kristaus Gimimo bazilik? Betliejuje arba Aprei?kimo bazilik? Nazarete.

Kitose ba?nytin?se vietov?se. Aplankydami katedros ba?ny?i? arba kitas ba?ny?ias ar ?vent?sias vietas, kurias nurodo tos vietos ordinaras. Vyskupai tegul atsi?velgia ? tikin?i?j? poreikius, taip pat ? būtinyb? i?laikyti piligrimin?s kelion?s reik?mingum? ir vis? jos simbolinio paveikumo gali?, geban?i? parodyti did?iul? atsivertimo ir susitaikinimo poreik?.

II. Pamaldus ?vent?j? viet? lankymas

Taip pat tikintieji gali gauti Jubiliejaus atlaidus, jei pavieniui ar grup?je pamald?iai aplankys kuri? nors jubiliejin? viet? ir ten atitinkam? laik? dalyvaus eucharistin?je adoracijoje bei meditacijoje, u?baigdami j? T?ve mūs? malda, bet kokia teis?ta forma i?reik?tu Tik?jimo i?pa?inimu ir kreipdamiesi ? Marij?, Dievo Motin?, kad ?iais ?ventaisiais metais visi gal?t? ?patirti tos labiausiai i? vis? mam? mylin?ios, niekada savo vaik? nepaliekan?ios Motinos artum?“ (Spes non confundit, 24).

Ypatinga Jubiliejini? met? proga, be min?t? i?kili? piligrimyst?s viet?, bus galima tomis pa?iomis s?lygomis aplankyti taip pat ?ias ?vent?sias vietas:

Romoje: ?ventojo Jeruzal?s Kry?iaus (Kry?iaus Atradimo) bazilik?, ?v. Lauryno u? mūr? bazilik?, ?v. Sebastijono bazilik? (labai rekomenduojama pamald?iai aplankyti ?ventojo Pilypo Nerio brangintas vadinam?sias ?septynias ba?ny?ias“), Dievi?kosios Meil?s Motinos (Divino Amore) ?ventov?, ?ventosios Dvasios (Santo Spirito in Sassia) ba?ny?i?, ?ventojo Pauliaus (San Paolo alle Tre Fontane) ba?ny?i? (apa?talo kankinyst?s viet?), krik??ioni? katakombas; jubiliejiniam mar?rutui Iter Europaeum skirtas ba?ny?ias, taip pat Europos glob?joms ir Ba?ny?ios mokytojams skirtas ba?ny?ias (?v?. Marijos (Santa Maria sopra Minerva) bazilik?, ?v. Brigitos (Santa Brigida a Campo de' Fiori) ba?ny?i?, ?v? Marijos Pergal?s (Santa Maria della Vittoria) ba?ny?i?, ?v? Trejyb?s (Trinità dei Monti) ba?ny?i?, ?v. Cecilijos (Santa Cecilia a Trastevere) bazilik?, ?v. Augustino (Sant'Agostino in Campo Marzio) bazilik?).

Kitose pasaulio vietose: dvi popie?i?k?sias bazilikas Asy?iuje: ?v. Pranci?kaus ir Mergel?s Marijos Angel? Karalien?s; Loreto Dievo Motinos, Pomp?jos Dievo Motinos, Paduvos ?v. Antano popie?i?k?sias bazilikas; bet kuri? ma??j? bazilik?, katedros ar konkatedros ba?ny?i?, Marijos ?ventov?, taip pat tikin?i?j? labui vyskupijos ar eparchijos vyskupo paskirt? garsi? kolegin? ba?ny?i? ar ?ventov?, nacionalin? ar tarptautin? ?ventov? – vietas, kurias vyskup? konferencijos nurodo kaip ??ventas pri?mimo vietas ir privilegijuotas vilties puosel?jimo erdves“ (Spes non confundit, 24).

Tikintieji, kurie i? tikr?j? atgailauja, bet d?l rimt? prie?as?i? negal?s dalyvauti i?kilmi? apeigose, piligrimin?se kelion?se ir maldingai lankytis min?tose vietose (pirmiausia visi klauzūroje gyvenantys vienuoliai bei vienuol?s, vyresnio am?iaus ?mon?s, ligoniai, kaliniai, taip pat tie, kurie ligonin?se ar kitose slaugos vietose nuolat aptarnauja ligonius) gal?s gauti jubiliejinius atlaidus tomis pa?iomis s?lygomis, jei dvasi?kai vienysis su i?kilm?se dalyvaujan?iais tikin?iaisiais, ypa? tuo metu, kai popie?iaus ar diecezini? vyskup? ?od?iai transliuojami per ?iniasklaidos priemones, ir namie arba ten, kur jie turi būti (pvz., vienuolyno, ligonin?s, slaugos nam?, kal?jimo ir t. t. koply?ioje), sukalb?s T?ve mūs? mald?, bet kokia teis?ta forma Tik?jimo i?pa?inim? ir kitas maldas, atitinkan?ias ?vent?j? met? tikslus, aukodami savo kan?ias ar gyvenimo sunkumus.

III. Gailestingumo ir atgailos darbai

Be to, tikintieji gali gauti jubiliejinius atlaidus, jei pamald?iai dalyvaus liaudies misijose, rekolekcijose ar ugdymo susitikimuose, skirtuose nagrin?ti Vatikano II Susirinkimo tekstus ir Katalik? Ba?ny?ios katekizm? – ?ie renginiai pagal ?ventojo T?vo mint? vyks ba?ny?ioje ar kitoje tinkamoje vietoje.

Nepaisant normos, pagal kuri? per dien? galima suteikti tik vienerius visuotinius atlaidus (plg. Enchiridion Indulgentiarum, IV leid., 18 norma, § 1), tikintieji, atlik? gailestingumo akt? skaistyklos siel? labui, jei t? pa?i? dien? teis?tai antr? kart? priima Komunijos sakrament? (dalyvaudami Eucharistijos ?ventime; plg. KTK, kan. 917 ir Popie?i?kosios Kanon? teis?s kodekso autenti?ko ai?kinimo komisija. Responsa ad dubia, 1, 1984 m. liepos 11 d.), du kartus per t? pa?i? dien? gali gauti visuotinius atlaidus, skirtinus tik mirusiesiems. ?ia dviguba auka ?gyvendinama pagirtina antgamtin?s meil?s praktika per ry??, kuriuo tebekeliaujantys ?ioje ?em?je tikintieji Mistiniame Kristaus Kūne vienijasi kartu su tais, kurie jau baig? savo kelion?, nes ?Jubiliejiniai atlaidai maldos d?ka ypa? skirti tiems, kurie buvo prie? mus, kad jie sulaukt? visi?ko gailestingumo“ (Spes non confundit, 22).

Ypatingu būdu būtent ?Jubiliejaus metais būsime kvie?iami tapti ap?iuopiamais vilties ?enklais daugeliui broli? ir seser?, gyvenan?i? sunkiomis s?lygomis“ (Spes non confundit, 10). Tod?l atlaidai taip pat siejami su gailestingumo ir atgailos darbais, kuriais liudijamas ?gyvendinamas atsivertimas. Tikintieji, sekantys Kristaus pavyzd?iu ir ?galiojimu, turi būti skatinami da?niau atlikti artimo meil?s ir gailestingumo darbus, daugiausia tarnaudami ?vairi? poreiki? slegiamiems broliams bei seserims. Tegul jie i? naujo atranda ?gailestingumo darbus kūnui: i?alkus? pavalgydinti, i?tro?kus? pagirdyti, nuog? aprengti, ateiv? priimti, ligon? slaugyti, kalin? aplankyti ir mirus? palaidoti“ (Misericordiae vultus, 15), taip pat tegul i? naujo atranda ?gailestingumo darbus sielai: nemokant? pamokyti, abejojan?iam patarti, nuliūdus? paguosti, pikta darant? sudrausti, ??eidimus atleisti, kantriai pak?sti mus skaudinan?ius ?mones, melstis u? gyvus ir mirusius“ (ten pat, 15, 15). 

Lygiai taip pat tikintieji gal?s pelnyti jubiliejinius atlaidus, skirdami atitinkam? laik? ir lankydami savo brolius bei seseris, kuriems reikia pagalbos ar kurie patiria sunkum? (ligonius, kalinius, vieni?us senelius, ne?galiuosius... ), tarsi kaip piligrimai keliaudami pas tuose ?mon?se esant? Krist? (plg. Mt 25, 34–36) ir ?vykdydami ?prastas dvasines, sakramentines ir maldos s?lygas. ?inoma, tikintieji gal?s kartoti ?iuos apsilankymus per visus ?ventuosius metus ir kiekvien? kart?, net ir kasdien, pelnyti visuotinius atlaidus.

Jubiliejinius visuotinius atlaidus taip pat galima gauti prisidedant prie iniciatyv?, kuriomis konkre?iai ir did?iadvasi?kai ?gyvendinama atgailos dvasia, kuri yra tarsi Jubiliejaus siela, ypa? i? naujo atrandant penktadieninio atgailavimo vert?: atgailos dvasia bent vien? dien? susilaikant nuo tu??i? i?sibla?kym? (realioje ir virtualioje tikrov?je, kylan?i?, pavyzd?iui, per medijas ir socialinius tinklus) ir perteklinio vartojimo (pavyzd?iui, pasninkaujant arba laikantis abstinencijos pagal bendr?sias Ba?ny?ios normas ir vyskup? nurodymus), taip pat paaukojant atitinkam? pinig? sum? varg?ams; remiant religinio ar socialinio pobūd?io veikl?, ypa? ginant ir saugant gyvyb? bei gyvenimo kokyb? visais gyvenimo tarpsniais, globojant apleistus vaikus, sunkumus patirian?ius jaunuolius, vargstan?ius ar vieni?us vyresnio am?iaus ?mones, migrantus i? ?vairi? ?ali?, ?kurie palieka savo kra?t? ie?kodami geresnio gyvenimo sau ir savo ?eimoms“ (Spes non confundit, 13); skiriant savo laisvalaikio bendruomenei naudingai savanori?kai veiklai ar kitoms pana?ioms asmeninio ?sipareigojimo formoms.

Visi dieceziniai ar eparchij? vyskupai ir jiems pagal teis? prilygstantys asmenys, parinkdami tinkamiausi? ?io jubiliejinio laikotarpio dien?, kai vyksta pagrindin?s ?ventimo i?kilm?s katedroje ir atskirose jubiliejin?se ba?ny?iose, gali suteikti Popie?i?k?j? palaiminim?, siejam? su visuotiniais atlaidais, kuriuos ?prastomis s?lygomis gali gauti visi ?? palaiminim? priimantys tikintieji.

Siekiant pastoraciniu po?iūriu palengvinti Atgailos sakramento prieinamum? ir rakt? galia teikiamo dievi?kojo atleidimo pasiekiamum?, vietiniai ordinarai kvie?iami suteikti tik vidiniam forumui (vidinei sri?iai) taikomus ?galiojimus kanauninkams bei kunigams, kurie ?ventiesiems metams skirtose katedrose ir ba?ny?iose gali klausyti tikin?i?j? i?pa?in?i?, – Ryt? Ba?ny?i? tikintiesiems tai nustatoma RBKK kan. 728 § 2, o galim? i?lyg? atvejai – 727 kanonu, i?skyrus, ?inoma, 728 kanono § 1 aptartus atvejus; o Lotyn? Ba?ny?ios tikin?i?j? atveju vadovaujamasi KTK kan. 508 § 1 nustatytais ?galiojimais.

Tod?l Penitenciarija ragina visus kunigus did?iadvasi?kai ir pasiaukojamai suteikti kuo platesnes galimybes tikintiesiems naudotis i?ganymo priemon?mis: nustatyti ir skelbti i?pa?in?i? klausymo laik?, suderinus su kaimynini? ba?ny?i? klebonais ar rektoriais; patiems patarnauti klausykloje; planuoti atgailos pamaldas da?nai ir pagal pastov? tvarkara?t?; taip pat suteikti kuo daugiau galimybi? pasitarnauti kunigams, kurie d?l am?iaus nebeturi apibr??t? pastoracini? pareig?. Vadovaujantis motu proprio apa?tali?kuoju lai?ku Misericordia Dei reik?t? priminti taip pat pastoracin? galimyb? klausyti i?pa?in?i? ir Mi?i? ?ventimo metu.

Siekdama palengvinti nuod?mklausi? u?duot?, ?ventojo T?vo ?galiojimu Apa?tali?koji penitenciarija nustato, kad kunigai, kurie lyd?s piligrimus ar ?sitrauks ? Jubiliejaus piligrimines keliones u? savo vyskupij? rib?, gali naudotis tais pa?iais ?galiojimais, kuriuos j? vyskupijose nustat? teis?ta vald?ia. Apa?tali?koji penitenciarija suteiks specialius ?galiojimus Romos popie?i?k?j? bazilik? penitenciarijams, kanauninkams penitenciarijams arba atskirose ba?nytin?se teritorijose ?steigtiems dieceziniams penitenciarijams.

Nuod?mklausiai maloningai informav? tikin?iuosius apie nuod?mi?, su kuriomis siejamas apribojimas ar cenzūra (papeikimas), sunkum?, su pastoracine meile nustatys tinkam? sakramentin? atgail?, kuri kiek ?manoma geriau vest? tikin?iuosius ? stabili? atgail? ir, atsi?velgiant ? konkre?ius atvejus, kviest? juos atitaisyti galimus papiktinimus ir atlyginti ?al?.

Galiausiai Penitenciarija primygtinai ragina vyskupus, vykdan?ius trejop? mokymo, vadovavimo ir ?ventinimo pareig? (munus), pasirūpinti, kad ?ia siūlomos tikin?i?j? pa?ventinimo nuostatos ir principai būt? ai?kiai perteikti, ypa? atsi?velgiant ? vietos, kultūros ir tradicij? aplinkybes. Per kiekvienos tautos socialiniam ir kultūriniam savitumui pritaikyt? katechez? bus galima veiksmingai pristatyti Evangelij? ir vis? krik??ioni?k?j? ?ini?, idant ?irdyse giliau ?si?aknyt? ?ios unikalios dovanos, gautos tarpininkaujant Ba?ny?iai, tro?kimas.

?is dekretas galioja per vis? 2025 m. eilin? Jubiliej?, nepaisant joki? prie?ing? nuostat?.

Paskelbta Romoje, Apa?tali?kojoje penitenciarijoje, 2024 m. gegu??s 13-?j?, Fatimos ?ven?iausiosios Mergel?s Marijos min?jimo dien?. 
 
Kardinolas Angelo De Donatis
Didysis Penitenciarijus 

Vysk. Krzysztof Nykiel
Regentas

2024 gegu??s 14, 12:18