蜜桃交友

Paie?ka

Krik?tas Krik?tas  (? Roberto Cetera)

Sakrament? formul?s ir materija negali būti kei?iamos

Tik?jimo mokymo dikasterija, reaguodama ? kartais pasitaikan?ias improvizacijas ir piktnaud?iavimus teikiant sakramentus, paskelb? not? ?Gestis verbisque“, kuria primena, kad ?od?iai ir kiti elementai, nurodomi kaip privalomi sakramento apeigose, negali būti kei?iami, antraip sakramentas negalioja.

Notos prad?ioje j? pasira??s Tik?jimo mokymo dikasterijos prefektas kardinolas Victoras Fernandezas paai?kina, kad ?ios notos prireik? d?l to, kad vis da?niau pasitaiko situacij?, kai tenka konstatuoti ?ven?iam? sakrament? negaliojim?. Kaip pavyzd? jis pateikia krik?to formul?s pakeitimus, pavyzd?iui: ?A? tave krik?tiju Kūr?jo vardu...“ arba ?Mes tave krik?tijame t??io ir mamos vardu...“. Yra netgi buv? atvej?, kad teko konstatuoti kunigyst?s ?ventim? negaliojim? d?l to, kad ?ventinamajam asmeniui suteiktas krik?to sakramentas buvo negaliojantis.

Teikdama sakramentus Ba?ny?ia privalo u?tikrinti Dievo veikimo pirmum? ir saugoti Kristaus Kūno vienyb?. Sakramentai yra ?venti ir j? veiksmingum? garantuoja

kunigi?kasis Kristaus veikimas. Teikdama sakramentus Ba?ny?ia negali savintis malon?s, nes ji yra tik Dievo ?rankis perduodant Velyk? dovan?.

Toliau notoje ai?kinama, kad sakramento materij? sudaro ?mogi?kasis veiksmas, per kur? veikia Kristus. ?iame veiksme kartais naudojamas med?iagi?kas elementas (vanduo, duona, vynas ar aliejus), kartais – ypa? i?kalbingas gestas (kry?iaus ?enklas, rank? u?d?jimas, panardinimas, patepimas). Tuo tarpu sakramento form? sudaro ?od?iai, kurie materijai suteikia transcendentin? prasm?, perkeisdami ?prastin? materialaus elemento reik?m? ir atliekamo veiksmo prasm?. ?ie ?od?iai visuomet semiasi ?kv?pimo i? ?ventojo Ra?to, yra ?si?aknij? gyvojoje Ba?ny?ios tradicijoje ir autoritetingai apibr??ti Ba?ny?ios magisteriumo. Tod?l sakrament? materija ir forma niekada nepriklaus? ir negali priklausyti nuo individo ar atskiros bendruomen?s valios, pabr??iama notoje. Taip pat pakartojama, kad visais atvejais sakrament? galiojimui privaloma laikytis nustatyto turinio ir formos, nes savavali?ki vieno arba kito pakeitimai kelia pavoj? veiksmingam sakramentin?s malon?s teikimui ir akivaizd?iai kenkia tikintiesiems.

Liturgija leid?ia ?vairov?, kaip teigiama II Vatikano susirinkimo konstitucijoje Sacrosanctum Concilium, ta?iau ?vairov? ir kūrybi?kumas, skatinantys geresn? apeig? suprantamum? ir aktyv? tikin?i?j? dalyvavim?, negali keisto to, kas ?ven?iant sakramentus svarbiausia. (jm / Pope)

2024 vasario 03, 12:38