Kopt? ortodoks? kankini? min?jimas ?v. Petro bazilikoje
Egipto Kopt? Ortodoks? Ba?ny?ia juos pripa?ino ?ventaisiais kankiniais ir ?ra?? ? savo kankini? knyg?. 2023 gegu??s m?nes?, kopt? patriarcho Tawadroso II vizito Romoje metu, popie?ius Pranci?kus nurod?, jog 21 kankinio vardas bus ?ra?ytas ir ? Romos Ba?ny?ios martirolog? – kankini? knyg?. Tad ?? ketvirtadien? pirm? kart? yra j? oficialus liturginis min?jimas Katalik? Ba?ny?ioje. Beje, nors sakoma kopt? ortodoks? kankiniai, tai ne visai tikslu – 20 jaun? ir apyjauni? vyr? buvo i? ties? kopt? ortodoksai, beveik visi kil? i? tos pa?ios gyvenviet?s, o lik?s vienas – krik??ionis i? Ganos.
2018 metais pirmiausia vokie?i? kalba, po to ir kitomis, pasirod? ?urnalisto Martino Mosebacho parengta ir i?leista knyga: ?21: kelion? ? kopt? kankini? kra?t?“. Pasak paties ?urnalisto i? Vokietijos, seniai besidomin?io Ryt? krik??ionybe, j? nustebino kankini? tvirtumas t? akimirk?, kai jie visi buvo i?rikiuoti ? vien? eil?, parklupdyti, o prie j? gerkli? prid?ti peiliai. Vaizdo ?ra?e nesunkiai buvo galima matyti, kokius ?od?ius ?nab?d?jo j? lūpos: Ya Rabbi Yassou – ?Vie?patie J?zau“. Apklausus v?liau suimtus d?ihadistus – tai leido nustatyti ir kankini? bendro kapo viet? bei perlaidoti specialiai pastatytoje ba?ny?ioje gimtin?je – tapo ai?ku, kad kopt? tikintieji buvo pasireng? tam, kas j? lauk?. Iki egzekucijos paplūdimyje jie buvo d?ihadist? rankose apie 40 dien?. Jiems buvo pasiūlyta gyvyb? mainais u? tik?jimo i?si?ad?jim?, bet jie nesutiko. Vokie?i? ?urnalistas panoro daugiau su?inoti apie juos ir nuvyko ? Egipt?, aplank? j? ?eimas – nors ir ne skurde, bet kukliai gyvenan?ius ?mones, kuri? artimieji neretai i?vyksta u?darbiauti kitur. Ten, pasak jo, atrado paprast?, bet tvirt? tik?jim?, kuris i? ties? yra uola, ant kurios galima statyti gyvenim?. Paai?k?jo, kad kai kurie kankiniai buvo ??ventinti giedotoj? tarnystei ba?ny?ioje – beje, arab?, graik? ir sen?ja faraon? kalba. J? nustebino tai, kad kankini? ?eimos did?iavosi jais ir j? parodyta tvirtybe. Beveid?iai, juodomis kauk?mis u?dengtais veidais, prie?ingai nei j? aukos, beveik nebuvo minimi, budeliai nebuvo svarbūs – j? vaidmuo, rodos, tebuvo ?kūnyti blog?, su kuriuo krik??ionis susiduria gyvenime. Kankini? ?eimos kalb?jo ne apie ker?t? jiems, o apie j? artim?j? ?loving? ir pergaling? tvirtum?. Pasak vokie?i? ?urnalisto, tai jam primin?, kas i? ties? yra svarbu ir būdinga Ba?ny?iai ir k? rizikuojame pamir?ti d?l ?vairi? pastar?j? laik? skandal?.
?Visa ?i? ?eim? ir pa?i? kankini? laikysena labai primena pirm?j? am?i? kankinius, tai, kaip pirmoji krik??ioni? bendruomen? reagavo ? persekiojimus. Auk?tutinio Egipto krik??ioni? bendruomen?s lygiai taip pat reagavo ? ?i? laik? ISIS ar prie?i?kai nusiteikusi? kaimyn? musulmon? minios persekiojim?. Joms tai yra pergal?s istorija. Jiems neapmaudu d?l savo kankini?, kaip t? matome ir senose katalik? ba?ny?iose, – kankiniai jose vaizduojami su karūna ant galvos ir pergal? simbolizuojan?ia palm?s ?akele rankoje“, – sak? Martinas Mosebachas, knygos apie kopt? kankinius autorius, pridūr?s, jog ir naujieji kankiniai kopt? ikonografijoje vaizduojami lygiai taip pat, su karūnomis. ?Taip, kaip pirmuosiuose am?iuose: tai autenti?kas ankstyvosios krik??ionyb?s po?iūris ? kankinyst?“, – pridūr? jis. O did?iausia pamoka jam pa?iam – kad kankinyst? atlieka penktosios Evangelijos funkcij?. Visi evangelistai buvo kankiniai. Kai scenoje pasirod? pirmieji krik??ioni? kankiniai, Evangelijos dar nebuvo para?ytos. Kankiniai yra tikri krik??ioni?kojo tik?jimo perdav?jai, ir, kol yra kankini?, mums nereikia nerimauti d?l Ba?ny?ios.
Kaip nurodoma Krik??ioni? vienyb?s dikasterijos, kuriai vadovauja kardinolas Kurtas Kochas, prane?ime, ekumenin?se apeigose ?v. Petro bazilikoje dalyvaus ir kopt? ortodoks? choras, o v?liau Vatikano filmotekoje ?vyks dokumentinio filmo ? 21. Tik?jimo galia“ per?iūra. (RK / Pope)