Dubajaus konferencijoje popie?i? pavaduoja valstyb?s sekretorius
?e?tadien? kardinolas perskaitys kalb?, kuri? tur?jo pasakyti popie?ius; sekmadien?, kartu su Tarpreliginio dialogo dikasterijos prefektu kardinolu Migueliu Angeliu Ayuso Guixotu, dalyvaus ?Tik?jimo paviljono“ atidaryme.
Prie? i?vykdamas ? Dubaj? kardinolas Pietro Parolinas dav? interviu Vatikano radijui, portalui Pope ir dienra??iui L’Osservatore Romano. Kardinolas vis? pirma primin? nuo pat pontifikato prad?ios Pranci?kaus skiriam? d?mes? rūpinimuisi mūs? vis? bendrais namais. Reikia dr?si? ir ry?ting? sprendim? tiek valstybi?, tiek tarptautin?s politikos mastu, kad ?mogui negr?st? ?ali?ki, trumparegi?ki ar grobuoni?ki interesai. Konferencijos COP28 dalyviai raginami duoti ai?k? politin?s bendruomen?s atsak? ry?tingai sprend?iant klimato kriz?. Tikimasi, sak? kardinolas, kad Dubajaus konferencija taps lū?io ta?ku. Popie?ius ir ?ventasis Sostas da?nai kartoja, kad ekonomin?s ir technin?s priemon?s kovai su klimato krize yra būtinos, ta?iau j? nepakanka; reikia, kad jas lyd?t? ?vietimo ir ugdymo procesas, darantis poveik? gyvenimo būdo ir gamybos bei vartojimo modeliams. Reikia atnaujinti integralaus ?mogaus vystymosi ir tvarumo model?, kuris būti grind?iamas rūpinimusi, brolybe, ?moni? bendradarbiavimu ir suvokimo, kad ?mog? ir aplink? sieja glaudūs ry?iai, stiprinimu.
COP28 konferencija Dubajuje vyksta tokiu metu, kai netoliese tame pa?iame regione t?siasi Izraelio ir Hamas konfliktas, d?l to pokalbyje su kardinolu Pietro Parolinu pereita prie Palestinos ir Izraelio taikos proceso temos. ?Teroristinis i?puolis, kur? spalio 7 d. prie? Izraelio gyventojus ?vykd? Hamas ir kitos palestinie?i? organizacijos, suk?l? rimt? ir gili? ?aizd? izraelie?iams ir mums visiems, – sak? kardinolas. – Dabar Izraelio ir Palestinos taikos procesas, kuris ir taip buvo sul?t?j?s ir beveik sustoj?s, tapo dar sud?tingesnis.“
Pasak kardinolo, tai galbūt ir buvo terorist? tikslas. Jie visada deklaravo, kad Hamas nenori taikos su Izraeliu, bet siekia jo sunaikinimo. Ta?iau tai neatitinka Palestinos savivaldos, ypa? prezidento Mahmoudo Abbaso, valios. Jis nori u?megzti dialog? su Izraeliu, kad būt? ?gyvendintas dviej? valstybi? sprendimas, kur?, kartu su specialaus statuso ?ventajam Jeruzal?s miestui siūlymu, nuo seno remia ?ventasis Sostas. Kardinolas primin?, kad Vatikano soduose auga alyvmedis, kur? 2014 m. kartu su popie?iumi Pranci?kumi ir patriarchu Baltramiejumi pasodino Izraelio prezidentas Shimonas Peresas ir Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas. ?Mes ir toliau laistome j? vilties vandeniu, kuris teka i? maldos, taip pat i? diplomatinio darbo“, – sak? kardinolas.
Interviu kalb?ta ir apie pastar?j? dien? trumpas paliaubas tarp Izraelio ir Hamas, kurios leido i?laisvinti dal? ?kait?. ?Meld?iuosi ir u?jau?iu kitas ?eimas, kurios vis dar negali apkabinti savo artim?j?, vis dar pagrobt? Gazoje. Tikim?s, kad jie visi netrukus bus paleisti“, – sak? Pietro Parolinas. Jis taip pat pamin?jo sunki? humanitarin? pad?t? Gazos ruo?e, kuri kelia didel? ?ventojo Sosto susirūpinim?. ?Būtina, kad kovos liaut?si ir būt? rasta kit? būd?, kaip nuginkluoti Hamas ir kitas palestinie?i? organizacijas, kad jos nebekelt? teroristin?s gr?sm?s ne tik izraelie?iams, bet ir patiems palestinie?iams.“ Kardinolas taip pat pasmerk? su Gazos konfliktu susijusi? antisemitizmo aprai?k? bang? kitose ?alyse. Antisemitizmas yra ir krik??ionyb?s neigimas. ?Antisemitizmas – tai mūs? pa?i? kilm?s neigimas, absoliutus prie?taravimas. Krik??ionis negali būti antisemitas. Mūs? ?aknys yra bendros.“
Galiausiai u?siminta apie Rusijos agresij? prie? Ukrain?. ??ventojo Sosto ?sipareigojimas nema??ja; toliau skiriamas d?mesys humanitariniams klausimams. Tikim?s, kad ?ios pastangos atvers keli? dialogui ir kitais klausimais“, – sak? kardinolas P. Parolinas. (jm / Pope)
