蜜桃交友

鈥濼omis dienomis, po ano suspaudimo, saul臈 u啪tems, m臈nulis nebeduos 拧viesos, 啪vaig啪d臈s kris nuo dangaus, ir dangaus galyb臈s bus sukr臈stos. Tada 啪mon臈s pamatys 沤mogaus S奴n懦, ateinant寞 debesyse su did啪ia galia ir 拧love.鈥�

艩iose Evangelijos eilut臈se, pasak popie啪iaus, atsispindi m奴s懦 拧irdyje vykstanti kova tarp nerimo, sielvarto ir vilties. T膮 akimirk膮, kai viskas gri奴na, kai viskas, rodos, yra baigta, Dievas ateina, prisiartina ir i拧gelb臈ja.

鈥濲臈zus kvie膷ia atid啪iau 啪velgti 寞 istorijos 寞vykius ir juos 鈥瀞kaityti i拧 vidaus鈥�, kad atrastume, jog m奴s懦 拧ird啪i懦 ir laik懦 kan膷ioje taip pat spindi nepalau啪iama viltis鈥�, 鈥� sak臈 Pranci拧kus.

Gilus nerimas, ateities baim臈, nesaugumas yra m奴s懦 laikams b奴dingas jausmas, o problemos ir 啪aizdos yra dar labiau i拧didinamos socialin臈je komunikacijoje. Jei matysime tik kronikos faktus, mus u啪valdys neviltis. Ir 拧iandien matome, kaip saul臋 temdo daugyb臋 broli懦 ir seser懦 slegiantis badas, kankinantys karai. Kyla rizika, kad pasmerksime save bej臈gi拧kumui ir nebepasteb臈sime Dievo buvimo istorijos dramose, kad sakydami 鈥濸asaulis yra toks鈥� arba 鈥濧拧 nieko negaliu padaryti鈥�, d臈l patogumo ar tingumo, plauksime pasroviui. Tada ir pati krik拧膷ioni拧ko tik臈jimo praktika taps nieko nerei拧kian膷iu, pasaulio galyb臈ms netrukdan膷iu ir konkre膷ios meil臈s ne啪adinan膷iu maldingumu tuo pat metu, kai didel臈 pasaulio dalis yra pasmerkta gyventi dugne, kai ve拧i pinigo ir vartojimo stabmeldyst臈, kai auga nelygyb臈. O varg拧ams nelieka nieko kito, kaip tik laukti.  

Bet b奴tent tokioje apokaliptin臈je situacijoje J臈zus 寞啪iebia vilt寞, prisiartina, gelb臈ja ir pakvie膷ia matyti Dievo meil臋 ir pasaulio skausmuose. J臈zus pirmiausia kalba apie savo mirt寞, kuri ateis netrukus. Saul臈 u啪tems ir tamsa nusileis ant pasaulio, ta膷iau t膮 pa膷i膮 akimirk膮 沤mogaus S奴nus ateis ant debes懦, nes Jo Prisik臈limo galia sutraukys mirties grandines, am啪inasis Dievo gyvenimas i拧kils i拧 kapo tamsos ir blogio su啪eistos istorijos griuv臈siuose gims naujas pasaulis. 艩i J臈zaus dovanota viltis, pasak popie啪iaus, yra b奴das, kuriuo turime ir mes skaityti pasaulio istorijos 寞vykius.

鈥濵es, jo mokiniai, 艩ventosios Dvasios d臈ka, galime s臈ti 拧i膮 vilt寞 pasaulyje. Mes esame tie, kurie galime ir turime u啪degti teisingumo ir solidarumo 拧viesas tuo metu, kai u啪daro pasaulio 拧e拧臈liai vis labiau tir拧t臈ja鈥�, 鈥� sak臈 popie啪ius Pranci拧kus. Mes, pasak jo, per Vie拧paties malon臋 turime 拧viesti, o m奴s懦 gyvenimas, pilnas u啪uojautos ir meil臈s, tetampa Vie拧paties buvimo 啪enklu. 艩i artum膮, pabr臈啪臈 popie啪ius, liudykime kaip broliai. Jei aukojame monet膮 varg拧ui, nenumeskime jos 寞 deln膮, bet palieskime jo rank膮 ir pa啪velkime 寞 jo akis.

鈥濨roliai ir seserys, nepamir拧kime: krik拧膷ioni拧kai vil膷iai, kuri i拧sipildo J臈zuje ir realizuojasi jo Karalyst臈je, reikia m奴s懦 ir m奴s懦 寞sipareigojimo, veiklios meil臈s ir tik臈jimo, reikia krik拧膷ioni懦, kurie nenusisuka 寞 kit膮 pus臋鈥�, 鈥� pakartojo popie啪ius. Pasak Pranci拧kaus, negalvokime vien apie did啪i膮sias pasaulio problemas, bet ir apie tuos ma啪us dalykus, kuriuos galime padaryti kiekvien膮 dien膮, apie gyvenimo stili懦, kuriuo galime pagerinti aplinkos, varg拧懦, teisingumo, socialinio ir politinio gyvenimo situacij膮.

VIII Pasaulin臈s vargstan膷i懦j懦 dienos homilij膮 popie啪ius baig臈 C. Martini, ital懦 teologo, kardinolo, buvusio Milano arkivyskupo pastaba: netur臈tume manyti, kad 膷ia esame mes, Ba啪ny膷ia, o ten 鈥� varg拧ai, kuriems nusprend啪iame pad臈ti. Prie拧ingai, J臈zaus Ba啪ny膷ia tampame tiek, kiek tarnaujame varg拧ams. Ba啪ny膷ia tampa savimi tiek, kiek yra atviri namai ir Dievo atjautos vieta kiekvienam 啪mogui.

鈥濼ai sakau Ba啪ny膷iai, valstybi懦 vyriausyb臈ms ir tarptautin臈ms organizacijoms, visiems ir kiekvienam: pra拧au, nepamir拧kime varg拧懦鈥�, 鈥� sak臈 popie啪ius. (RK / Pope)