Popie?ius: mes esame tie, kurie galime ir turime u?degti ?viesas
?Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saul? u?tems, m?nulis nebeduos ?viesos, ?vaig?d?s kris nuo dangaus, ir dangaus galyb?s bus sukr?stos. Tada ?mon?s pamatys ?mogaus Sūn?, ateinant? debesyse su did?ia galia ir ?love.“
?iose Evangelijos eilut?se, pasak popie?iaus, atsispindi mūs? ?irdyje vykstanti kova tarp nerimo, sielvarto ir vilties. T? akimirk?, kai viskas griūna, kai viskas, rodos, yra baigta, Dievas ateina, prisiartina ir i?gelb?ja.
?J?zus kvie?ia atid?iau ?velgti ? istorijos ?vykius ir juos ?skaityti i? vidaus“, kad atrastume, jog mūs? ?ird?i? ir laik? kan?ioje taip pat spindi nepalau?iama viltis“, – sak? Pranci?kus.
Gilus nerimas, ateities baim?, nesaugumas yra mūs? laikams būdingas jausmas, o problemos ir ?aizdos yra dar labiau i?didinamos socialin?je komunikacijoje. Jei matysime tik kronikos faktus, mus u?valdys neviltis. Ir ?iandien matome, kaip saul? temdo daugyb? broli? ir seser? slegiantis badas, kankinantys karai. Kyla rizika, kad pasmerksime save bej?gi?kumui ir nebepasteb?sime Dievo buvimo istorijos dramose, kad sakydami ?Pasaulis yra toks“ arba ?A? nieko negaliu padaryti“, d?l patogumo ar tingumo, plauksime pasroviui. Tada ir pati krik??ioni?ko tik?jimo praktika taps nieko nerei?kian?iu, pasaulio galyb?ms netrukdan?iu ir konkre?ios meil?s ne?adinan?iu maldingumu tuo pat metu, kai didel? pasaulio dalis yra pasmerkta gyventi dugne, kai ve?i pinigo ir vartojimo stabmeldyst?, kai auga nelygyb?. O varg?ams nelieka nieko kito, kaip tik laukti.
Bet būtent tokioje apokaliptin?je situacijoje J?zus ??iebia vilt?, prisiartina, gelb?ja ir pakvie?ia matyti Dievo meil? ir pasaulio skausmuose. J?zus pirmiausia kalba apie savo mirt?, kuri ateis netrukus. Saul? u?tems ir tamsa nusileis ant pasaulio, ta?iau t? pa?i? akimirk? ?mogaus Sūnus ateis ant debes?, nes Jo Prisik?limo galia sutraukys mirties grandines, am?inasis Dievo gyvenimas i?kils i? kapo tamsos ir blogio su?eistos istorijos griuv?siuose gims naujas pasaulis. ?i J?zaus dovanota viltis, pasak popie?iaus, yra būdas, kuriuo turime ir mes skaityti pasaulio istorijos ?vykius.
?Mes, jo mokiniai, ?ventosios Dvasios d?ka, galime s?ti ?i? vilt? pasaulyje. Mes esame tie, kurie galime ir turime u?degti teisingumo ir solidarumo ?viesas tuo metu, kai u?daro pasaulio ?e??liai vis labiau tir?t?ja“, – sak? popie?ius Pranci?kus. Mes, pasak jo, per Vie?paties malon? turime ?viesti, o mūs? gyvenimas, pilnas u?uojautos ir meil?s, tetampa Vie?paties buvimo ?enklu. ?i artum?, pabr??? popie?ius, liudykime kaip broliai. Jei aukojame monet? varg?ui, nenumeskime jos ? deln?, bet palieskime jo rank? ir pa?velkime ? jo akis.
?Broliai ir seserys, nepamir?kime: krik??ioni?kai vil?iai, kuri i?sipildo J?zuje ir realizuojasi jo Karalyst?je, reikia mūs? ir mūs? ?sipareigojimo, veiklios meil?s ir tik?jimo, reikia krik??ioni?, kurie nenusisuka ? kit? pus?“, – pakartojo popie?ius. Pasak Pranci?kaus, negalvokime vien apie did?i?sias pasaulio problemas, bet ir apie tuos ma?us dalykus, kuriuos galime padaryti kiekvien? dien?, apie gyvenimo stili?, kuriuo galime pagerinti aplinkos, varg??, teisingumo, socialinio ir politinio gyvenimo situacij?.
VIII Pasaulin?s vargstan?i?j? dienos homilij? popie?ius baig? C. Martini, ital? teologo, kardinolo, buvusio Milano arkivyskupo pastaba: netur?tume manyti, kad ?ia esame mes, Ba?ny?ia, o ten – varg?ai, kuriems nusprend?iame pad?ti. Prie?ingai, J?zaus Ba?ny?ia tampame tiek, kiek tarnaujame varg?ams. Ba?ny?ia tampa savimi tiek, kiek yra atviri namai ir Dievo atjautos vieta kiekvienam ?mogui.
?Tai sakau Ba?ny?iai, valstybi? vyriausyb?ms ir tarptautin?ms organizacijoms, visiems ir kiekvienam: pra?au, nepamir?kime varg??“, – sak? popie?ius. (RK / Pope)
