蜜桃交友

Tai pedagoginis metodas, kuris stengiasi kūrybingais būdais susieti akademines studijas su veikla, savanoryste, iniciatyvumo tarp student? ir tarpusavio bendradarbiavimo skatinimu, bendr? gyvenimo klausim? sprendim? taip, kad tai pad?t? geriau i?mokti ir suprasti dalykus, apie kuriuos d?stoma paskaitose, ugdyt? aktyv? pilieti?kum? ir bendruomenin? solidarum?. ?i pedagogin? nuostata ?kv?pimo semiasi i? kit? pedagogini? tradicij? – salezie?i? pedagogikos ar Montessori metodo. Jiems bendra yra tai, kad studentas ar mokinys n?ra vien pasyvaus pobūd?io ?saugykla“ ar ?talpykla“, ? kurias reikia sud?ti ?inias, bet aktyvūs veik?jai, kurie, tinkamai paskatinus, ?inias perima savo pa?i? iniciatyva, o pats mokymasis yra skirtas ne vien kompetencij? ?gijimui, bet ir asmenybi? bei bendruomeni?kumo lavinimui.

?Geriausiai i?mokstama to, kuo u?siimama ir prakti?kai. Kod?l to nesusieti ir su savo bendruomen?s s?lyg? gerinimu?“, – klausia profesor? Maria Cinque, viena i? Simpoziumo organizatori?. Galima pridurti, kad ?is Simpoziumas, prie kurio surengimo prisid?jo Popie?i?koji kultūros dikasterija, taip pat yra viena i? iniciatyv?, kuriomis siekiama konkretizuoti ?Global? ugdymo pakt?“ – prie? kelet? met? popie?iaus Pranci?kaus paskelbt? kvietim? visapusi?kam arba integraliam ugdymui, kaip atsvar? globalioje erdv?je vyraujantiems konfliktui ir fragmentacijai.

Savo kreipimesi ? audiencijos dalyvius popie?ius Pranci?kus pamin?jo scen? i? gerai ?inomo kino filmo – ?Mirusi? poet? draugija“. Literatūros profesorius savo pirm?j? pamok? pradeda netik?tu kvietimu visiems studentams u?lipti ant stal? ir pa?velgti ? savo klas? i? kitos perspektyvos. Tuo norima pasakyti, jog ugdymas n?ra vien ?ini? perdavimas, bet ir gyvenimo keitimas. Ne vien i?mokt? dalyk? kartojimas, bet ir mokymas suprasti pasaulio kompleksi?kum?.

?J?zaus pedagogikoje ?is stilius yra labai ai?kus: jis atsiskleid?ia vienoje i? labiausiai pasikartojan?i? jo mokymo form? – palyginimuose“, – sak? popie?ius Pranci?kus. J?zus kalba ne nedidelei ma?umai, bet visiems suprantamu būdu. O palyginimas ne vien perduoda ?ini? klausytojui, bet ir pakvie?ia j? ?sijausti pirmu asmeniu ? jo veik?jus.

Pasak popie?iaus, dabartinis globalizacijos pobūdis kelia tam tikr? rizik? ugdymui, gali lemti jo ?suplok?tinim?“ iki program?, nauding? tam tikriems politiniams arba ekonominiams interesams. Reikia saugotis suvienodinimo, kur? s?lygoja ideologijos, kuri? tikslai yra kiti dalykai, nei pagarba asmens orumui ar tiesos ie?kojimas, kurios yra did?iausios kliūtys asmen? augimui.

Nepakeisime pasaulio, jei nekeisime ?vietimo. ?io principo ?viesoje, pasak popie?iaus, ?Mokymosi per paslaugas arba veikl?“ (service learning) principas dera labai kataliki?kiems universitetams. Jis integruoja bendruomeni?kai i?ugdom? atsakomyb? ir studijas. O kataliki?kas universitetas, jei jis i? ties? toks, turi perduoti ne vien ?inias, bei ir evangelinio pobūd?io humanizm?, nuolatin? nuostat? asmens gyvenime, kuri lemia jo pasirinkimus ir baigus universitet?.  

Pasak popie?iaus, toks susitarimas d?l ugdymo skatins taik?, teisingum? ir geranori?kum? tarp vis? taut?, taip pat religij? dialog? ir rūpinim?si mūs? bendraisiais namais. ?i u?duotis, atitinkanti J?zaus, mūs? bendro Mokytojo, mokym?, n?ra lengva, bet ?kvepianti. Pranci?kus pridūr?, jog ?io u?davinio ?gyvendinimui ir iniciatyv? derinimui bus naudingi du kiti principai, pamin?ti ir pla?iau aptarti jo apa?taliniame paraginime Evangelii gaudium: tikrov? yra vir?esn? u? id?j?, o visuma u? jos dalis (231-237 sk.).

Kitas svarbus kataliki?ko ugdymo u?davinys yra tai, k? jis, pasak popie?iaus Pranci?kaus, vadina ?smalsumo kultūra“, ugdymas. Kad būtume tarsi vaikai, kurie nuolatos ir netik??iausiais būdais teiraujasi – ?Kod?l, kod?l, kod?l?“ Turime puosel?ti klausim? men?.

?Pad?kime jauniems ?mon?ms tyrin?ti save ir pasaul?, nesusiaurindami ?inojimo iki proto ?gūd?i?, bet papildydami j? darb??i? rank? vikrumu ir aistringos ?irdies dosnumu“, – pakartojo popie?ius, link?damas trigubos derm?s: ?galvoti apie tai, k? jau?iame ir darome“, ?jausti, k? galvojame ir darome“, ?daryti, k? galvojame ir jau?iame“. Darykime tai nuolatos kalb?damiesi su savo ?irdimi, sak? popie?ius, audiencijos dalyviams, kataliki?k? universitet? d?stytojams ir studentams, pacitav?s savo nauj?j? enciklik? Dilexit nos (?r. 28 sk.). (RK / Pope)