Popie?ius: būti reitinguose – per ma?a. Kurkime ?nauj? ?em?“
Lapkri?io 21 dien? jis kreip?si ? Popie?i?kosios kultūros ir ?vietimo dikasterijos plenarin?s sesijos dalyvius ir kalb?jo apie kai kurias j? susitikimo temas.
?Mokyklos, universitetai, kultūros centrai tur?t? mus i?mokyti siekimo, tro?kulio jausmo ir svajoni?, nes, kaip mums primena antrasis Petro lai?kas, mes ?laukiame naujo dangaus ir naujos ?em?s, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Pt 3, 13)“. Siekti s?km?s pasaulio akyse, vietos reitinguose ar sav?s i?saugojimo yra per ma?a.
Link?damas dr?sos rizikuoti, popie?ius pa?ym?jo, kad neturime pagrindo bijoti, nes, pirma, Kristus yra mūs? vedlys ir palydovas. Antra, esame didesnio u? mus kultūrinio ir edukacinio paveldo saugotojai. Esame Augustino gelmi? paveld?tojai. Esame Efremo Siro poezijos paveld?tojai. Esame katedr? mokykl? ir t?, kurie i?rado universitetus, paveld?tojai. Tomo Akvinie?io ir Editos Stein paveld?tojai. Paveld?tojai t?, kurie u?sak? Beato Angelico ir Mozarto ar, naujesniais laikais, Marko Rothko ir Olivier Messiaeno kūrinius. Esame meninink?, kuriuos ?kv?p? Kristaus sl?piniai, paveld?tojai. Esame i?minting? mokslinink?, toki? kaip Blaise'as Pascalis, paveld?tojai. Esame daugyb?s ?vent?j? aistros paveld?tojai, ?vietimo ir kultūros aistros paveld?tojai.
?Tokios daugyb?s liudytoj? apsuptyje atsikratykime bet kokios pesimizmo na?tos: pesimizmas n?ra krik??ioni?kas. Sutelkime j?gas, kad i? ?mogaus i?vytume nihilizmo ?e??l?, ko gero, pavojingiausi? ?iandienos kultūros lig?. Pavojingiausi?, nes siekian?i? i?tirpdyti vilt?. Nepamir?kime: viltis nenuvilia, ji yra stipryb?“, – pabr??? popie?ius, primin?s, jog krik??ioni?kas vilties simbolis yra inkaras.
Pasak popie?iaus Pranci?kaus, turime t?sti ?vietimo darb?, tai mil?ini?ka atsakomyb? ir būtina ateities pasaulio prielaida. Gera ?inia yra tai, kad niekada istorijoje n?ra buv? tiek vaik?, kurie mokyt?si pradin?se mokyklose. Ta?iau pustre?io ?imto milijon? vaik? ir paaugli? visai nelanko mokyklos, nelygyb? labai didel?.
?Tai pakeisti yra moralinis imperatyvas. Nes kultūrin? genocid? galima vykdyti ne vien naikinant paveld?. Broliai ir seserys, kultūrinis genocidas vyksta ir tada, kai i? vaik? atimame ateit?, kai nesudarome jiems s?lyg? tapti tuo, kuo jie gal?t? būti“, – pridūr? popie?ius Pranci?kus, pridurdamas, jog matome mokslo revoliucijos ir technologini? ?uoli?, skleid?ian?i? ne tik ?vies?, bet ir metan?i? ?e??lius, liudininkai.
?Kartoju: neturime leisti nugal?ti baim?s jausmui. Atsiminkite, kad sud?tingi kultūriniai tarpsniai da?nai būna vaisingiausi ir kūrybingiausi ?mogaus minties raidoje. Gyvojo Kristaus kontempliavimas leid?ia mums dr?siai mestis ? ateit?, pasitikint Vie?paties ?od?iu, kuris tuo pat metu mums meta i??ūk?: ?Plaukime ? kit? krant?“ (?r. Mk 4, 35)“, – sak? popie?ius, melsdamas Mergel?s Marijos, I?minties Sosto, u?tarimo. (RK / Pope)
