Tre?iadienio katechez?: meld?iam?s ? Dvasi?, kad ji melst?si mumyse
Lapkri?io 6 dienos bendrojoje audiencijoje jis t?s? katechezi? cikl? apie ?vent?j? Dvasi? ir būdus, kuriais ji ateina ? mūs? gyvenim?. Ankstesn?se katechez?se popie?ius kalb?jo apie ?ventosios Dvasios veikim? per ?ventojo Ra?to ?od?ius ir sakramentus, o ?ioje katechez?je – apie Dvasios pa?ventinam?j? veikim? maldoje.
Kad gautume ?vent?j? Dvasi?, turime melstis. ?iuo klausimu Evangelijoje J?zaus ?od?iai yra labai ai?kūs: ?Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti ger? daikt?, juo labiau jūs? T?vas i? dangaus suteiks ?vent?j? Dvasi? tiems, kurie j? pra?o (Lk 11, 13).“ Naujajame Testamente skaitome, kad ?ventoji Dvasia visada nu?engia maldos metu. Ji nusileido ant J?zaus, kai jis krik?tijosi Jordano up?je, ir ?meld?si“ (?r. Lk 3, 21). Per Sekmines Dvasia nusileido ant mokini?, kai jie ?i?tvermingai ir vieningai atsid?jo maldai“ (Apd 1, 14).
Tai vienintel? ?galia“, kuri? turime Dievo Dvasios at?vilgiu. Ant Karmelio kalno netikri Baalo prana?ai steng?si ?okiais ir ??lu prisi?aukti ugn? i? dangaus ant savo auk?, bet nieko ne?vyko. O Elijas meld?si ir ugnis nu?eng? ?emyn bei sudegino deginam?j? auk? (?r. 1 Kar 18, 20–38).
Ba?ny?ia i?tikimai seka ?iuo pavyzd?iu: kai ji kreipiasi ? ?vent?j? Dvasi?, jos lūpose visada skamba maldavimas ?Ateik!“ Ypa? per Mi?ias, kad ji nusileist? kaip ryto rasa ir pa?ventint? duon? bei vyn? eucharistinei aukai.
Ta?iau, pasak Pranci?kaus, yra ir kitas aspektas, kuris mums yra svarbiausias ir labiausiai padr?sinantis: ?ventoji Dvasia dovanoja mums tikr?j? mald?, i?moko i? ties? melstis.
Popie?ius citavo apa?talo Pauliaus Lai?ko romie?iams eilutes, kurios bendrosios audiencijos prad?ioje buvo perskaitytos ?vairiomis kalbomis:
?O ir Dvasia ateina pagalbon mūs? silpnumui. Mes juk ne?inome, ko tur?tume deramai melsti, tod?l pati Dvasia u?taria mus nei?sakomais atodūsiais. ?ird?i? Tyr?jas ?ino Dvasios tro?kimus, kad ji u?taria ?ventuosius pagal Dievo nor? (Rom 8, 26–27).“
Tiesa, kad mes nemokame melstis. Pranci?kus primin? sen? lotyni?k? posak?, sudaryt? i? trij? to paties ?od?io form?: mali, mala, male petimus. ?? posak? verta ?siminti, nes jame telpa visa knyga. Mes, būdami blogi – mali – pra?ome klaiding? dalyk? – mala – ir klaidingu būdu – male.
?Jūs pirmiausia ie?kokite Dievo karalyst?s ir jo teisumo, o visa kita bus jums prid?ta“, – sako J?zus (Mt 6, 33). O mes vis? pirma linkstame ie?koti ?visa kita“ - savo interes?, ir visai pamir?tame pra?yti Dievo karalyst?s.
?ventoji Dvasia ateina pagalbon mūs? silpnumui, ta?iau tuo neapsiriboja, padaro kai k? daugiau: patvirtina, paliudija, kad esame Dievo vaikai ir ?deda ? mūs? lūpas ?auksm? ?Aba, T?ve!“ (?r. Rom 8, 15; Gal 4, 6).
Krik??ioni?koji malda n?ra pokalbis telefonu, kur prie vieno ragelio – ?mogus, o prie kito – Dievas. Tai Dievas, besimeld?iantis mumyse. Mes meld?iam?s Dievui per Diev?.
Būtent maldoje ?ventoji Dvasia atsiskleid?ia kaip Parakletos – gyn?ja ir u?tar?ja. Ji ne kaltina mus T?vui, bet gina mus. Taip, ji gina mus ir parodo mums, kad esame nusid?j?liai (?r. Jn 16, 8), ta?iau tam, kad paragautume T?vo gailestingumo d?iaugsmo, o ne tam, kad sunaikint? mus nevaisingu kalt?s jausmu. Net kai mūs? ?irdis d?l ko nors priekai?tauja, ji primena mums, kad ?Dievas yra didesnis u? mūs? ?ird?“ (1 Jn 3, 20).
Dievas yra didesnis u? mūs? nuod?mes. Visi esame nusid?j?liai ir, gal būt, kai kas giliai susikrimt?s d?l padaryto blogio bijo Dievo bausm?s, bijo daug ko, nebeturi ramyb?s. Tod?l reikia ?auktis ?ventosios Dvasios, kuri pamoko, kaip pra?yti atleidimo. Dievas visuomet atleid?ia, - t?s? Pranci?kus. ?Mums nebaigus pra?yti atleidimo jis jau atleido. Jis visuomet atleid?ia, jis visuomet yra ?alia mūs?, kad atleist?. Dievas visuomet atleid?ia“.
?ventoji Dvasia u?taria mus ir taip pat moko mus u?tarti savo brolius ir seseris, moko mus u?tarimo maldos. ?i malda ypa? patinka Dievui, nes yra pati neatlygintiniausia ir nesavanaudi?kiausia.
Kai kiekvienas meld?iasi u? visus, tuo pat metu visi meld?iasi u? kiekvien?. Taip malda padauginama, yra pasteb?j?s ?v. Ambraziejus (Apie Kain? ir Abel?, I, 39). ?tai būtinas ir vertingas u?davinys Ba?ny?iai, ypa? pasirengimo Jubiliejui laikotarpiu, toks brangus ir reikalingas: prisid?ti prie ?ventosios Dvasios – mūs? gyn?jos ir u?tar?jos, Parakletos, kuri ?u?taria visus mus pagal Dievo nor?“.
??ventoji Dvasia tepadeda melstis - mums to labai reikia!“ - u?baig? katechez? apie mald? ? ?vent?j? Dvasi? ir ?ventosios Dvasios mald? mumyse. (RK / Pope)
