蜜桃交友

Popie?ius kalboje ma?daug ?imtui suva?iavimo dalyvi? primin? suva?iavimo darb? vedam?j? mint? pagal J?zaus ?od?ius i? Evangelijos pagal Jon? (Jn 15, 13): ?N?ra didesn?s meil?s, kaip gyvyb? u? draugus atiduoti“. Pasak Pranci?kaus, ?ie J?zaus ?od?iai visuomet paguod?ia ir sustiprina vilt?, nes primena, jog pats J?zus per Paskutin? vakarien? kalb?jo, kad paaukos save ant kry?iaus. Ir tik meil? gali paai?kinti kry?iaus auk?: Kristaus kry?iuje yra visa Dievo meil?, jo neprilygstamas gailestingumas, pasteb?jo popie?ius.

Pasak Pranci?kaus, ?ventumas pasiekiamas ne vien mūs? pa?i? pastangomis, ?sipareigojimu ar i?si?ad?jimais. Vis? pirma turime būti perkei?iami Dievo meil?s galios, kuri yra didesn? u? mus pa?ius ir ?galina myl?ti net labiau, nei man?me sugebantys, pa?ym?jo popie?ius primindamas tiek Vatikano II susirinkimo Lumen Gentium, tiek garbingojo Dievo tarno popie?iaus Pijaus XII mokym?.

Trys pagrindin?s kankinyst?s savyb?s, Ba?ny?ios suformuluotos am?i? eigoje, yra nepakitusios: kankinys – tai krik??ionis, kuris, kad nei?si?ad?t? savo tik?jimo, s?moningai patiria smurtin? mirt?; antra – j? nu?udo persekiotojas, vedamas neapykantos tik?jimui ar kitai su juo susijusiai dorybei; tre?ia – auka netik?tai u?ima meil?s, kantryb?s ir klusnumo laikysen?, sekdama nukry?iuotuoju J?zumi. Tai, kas skirtingomis epochomis kei?iasi, t?sia popie?ius, yra ne kankinyst?s koncepcija, o konkretus būdas, kuriuo tam tikrame istoriniame kontekste ?vyksta kankinyst?. Pranci?kus pridūr?, kad ir nūdien? daug kur pasaulyje yra daug kankini?, atiduodan?i? gyvyb? u? Krist?, ?skaitant tuos Kristaus mokinius, kurie dar nebuvo pri?m? Krik?to. Daug atvej?, kai krik??ionys persekiojami tod?l, kad d?l tik?jimo gina teisingum?, ties?, taik? ir ?mogaus orum?.

Popie?ius 2017 m. paskelb? apa?tali?k?j? lai?k? apie gyvyb?s auk? Maiorem hac dilectionem jame i?reik?damas Dievo tautos nusistatym? d?l vis?, kurie, paskatinti Kristaus meil?s, savanori?kai paaukojo savo gyvyb? eidami ? ai?ki? mirt? ir suvokdami, kad ji ?vyks netrukus, liudijimo. Pasak popie?iaus, kadangi reik?jo apibūdinti nauj? beatifikacijos ir kanonizacijos byl? rū??, jis nustat?, kad ?iose bylose gyvyb?s paaukojimas būt? susij?s su nelaukta mirtimi, kad Dievo tarnas ar tarnait? būt? bent jau paprastu būdu vykd? krik??ioni?k?sias dorybes ir, vis? pirma, kad po mirties būt? lydimi ?ventumo garso ir ?enkl?.

Be to, popie?ius patikslino, kad gyvyb?s paaukojimo byl? atvejais svarbu tai, kad nors n?ra persekiotojo figūros, yra objektyviai nustatomos i?orin?s aplinkyb?s, kuriomis Kristaus mokinys ar mokin? veikia laisva valia ir kurios nuveda ? mirt?. Tai nepaprasta ?ventumo rū?is. Joje atsispinti gro?is krik??ioni?kojo gyvenimo, sugeban?io be rib? aukotis taip, kaip J?zus ant kry?iaus, pa?ym?jo popie?ius Pranci?kus.

Nuo byl? d?l gyvyb?s aukos ?vedimo 2017 m. Romos dikasterija, kuriai pavesta priimti ir nagrin?ti i? vietini? Ba?ny?i? gaunamas kanonines bylas d?l galim? kandidat? ? palaimintuosius ir ?ventuosius, svarsto 13 toki? byl? d?l gyvyb?s aukos. 4 yra i? JAV vyskupij?, 3 – i? Indijos, 2 – i? Ekvadoro,  2 – i? Ispanijos, po vien? i? Lenkijos ir i? Brazilijos. ?iose bylose minimi i? viso 17 Dievo tarn? ir tarnai?i? – vienas kardinolas, de?imt kunig? (du vienuoliniai, a?tuoni dieceziniai), viena vienuol? ir penki pasaulie?iai. I? min?t?j? 13 byl? 7 bylos, anks?iau nagrin?tos d?l kankinyst?s ar heroji?k? dorybi?, po Maiorem hac dilectionem paskelbimo buvo performuluotos. Min?tose bylose svarstomais atvejais 9 asmenys mir? paaukodami gyvyb? misij? kra?tuose (Ekvadore, JAV ir Kongo DR), 3 karo kapelionai mir? karo kontekste ir du vykdydami teis?tvarkos tarnyst?. Kol kas nei viena gyvyb?s aukos byla nebuvo u?baigta Dievo tarno ar tarnait?s beatifikacija ar kanonizacija. Tik vienas i? septyniolikos ligi ?iol pripa?intas garbinuoju Dievo tarnu 2022 m. dekretu. Tai brazilas Franzas de Castro Holzwarthas (1942–1981), katalikas pasaulietis ir advokatas, per mai?t? Brazilijos kal?jime pasisiūl?s ?kaitu vietoj kito asmens ir d?l to nu?udytas. (SAK / Pope)