蜜桃交友

Pirmaisiais trimis am啪iais Ba啪ny膷ia nejaut臈 poreikio tiksliai suformuluoti savo tik臈jim膮 寞 艩vent膮j膮 Dvasi膮. Seniausiame Ba啪ny膷ios tik臈jimo i拧pa啪inime, vadinamame Apa拧tal懦 tik臈jimo i拧pa啪inimu, paskelbus: 鈥濼ikiu Diev膮 T臈v膮, dangaus ir 啪em臈s K奴r臈j膮, ir J臈z懦 Krist懦鈥�, kuris gim臈, mir臈, nu啪eng臈 寞 pragarus, prisik臈l臈 ir 寞啪eng臈 寞 dang懦, priduriama 鈥撯�瀃Tikiu] 寞 艩vent膮j膮 Dvasi膮鈥�, be jokio tolimesnio apra拧ymo.

Tai erezija past奴m臈jo Ba啪ny膷i膮 patikslinti savo tik臈jim膮. Kai 拧is procesas prasid臈jo 鈥� su 拧v. Atanazijumi IV a. 鈥� b奴tent 艩ventosios Dvasios pa拧ventinan膷io ir sudievinan膷io veikimo patirtis leido Ba啪ny膷iai b奴ti visi拧kai tikra Dvasios dievyste. Tai 寞vyko 381 m. Konstantinopolio ekumeniniame susirinkime, kuris 艩ventosios Dvasios dievi拧kum膮 apibr臈啪臈 gerai 啪inomais 啪od啪iais, kartojamais ir 拧iandien: 鈥濼ikiu 寞 艩vent膮j膮 Dvasi膮, Vie拧pat寞 Gaivintoj膮, kylan膷i膮 i拧 T臈vo 鈥瀃ir S奴naus], su T臈vu ir S奴numi garbinam膮 ir 拧lovinam膮, kalb臈jusi膮 per prana拧us.鈥�

Sakyti, kad 艩ventoji Dvasia yra 鈥濾ie拧pats鈥�, rei拧kia sakyti, kad ji dalijasi Dievo 鈥瀡ie拧patyste鈥�, priklausan膷ia K奴r臈jui, o ne k奴rini懦 pasauliui. Stipriausias teiginys yra tas, kad jai priklauso tokia pati 拧lov臈 ir garbinimas, kaip T臈vui ir S奴nui. Tai lygios garb臈s argumentas, brangus 拧v. Bazilijui Did啪iajam, kuris buvo pagrindinis 拧i懦 啪od啪i懦 autorius. 艩ventoji Dvasia yra Vie拧pats, yra Dievas.

Susirinkimo apibr臈啪imas buvo ne paskutinis ta拧kas, bet nauja prad啪ia. Jei pa啪velgsime giliau nei istorin臈s prie啪astys, trukd啪iusios ai拧kiau patvirtinti 艩ventosios Dvasios dievi拧kum膮, pamatysime, jog jis ramiai sau buvo skelbiamas Ba啪ny膷ios apeigose ir teologijoje. Jau 拧v. Grigalius Nazianzietis tuoj po Konstantinopolio Susirinkimo be didesni懦 abejoni懦 tvirtino: 鈥濼ad ar 艩ventoji Dvasia yra Dievas? 沤inoma! Ar ji yra konsubstanciali? Taip, jei ji yra tikras Dievas鈥� (Oratio 31, 5.10).

K膮 mums, 拧iandienos tikintiesiems, sako tik臈jimo i拧pa啪inimo 啪od啪iai apie 艩vent膮j膮 Dvasi膮, kuriuos kiekvien膮 sekmadien寞 skelbiame per Mi拧ias, klaus臈 popie啪ius. 

Praeityje daugiausia diskusij懦 k臈l臈 teiginys, kad 艩ventoji Dvasia 鈥瀔yla i拧 T臈vo鈥�. Lotyni拧koji Ba啪ny膷ia netrukus 拧寞 teigin寞 papild臈, Mi拧i懦 Credo pridurdama, kad 艩ventoji Dvasia 鈥瀟aip pat kyla i拧 S奴naus鈥�. Kadangi lotyni拧kai 鈥瀒r i拧 S奴naus鈥� skamba 鈥濬ilioque鈥�, tai dav臈 prad啪i膮 拧iuo vardu 啪inomam gin膷ui, kuris buvo daugelio gin膷懦 ir skilim懦 tarp Ryt懦 ir Vakar懦 Ba啪ny膷i懦 prie啪astis (arba pretekstas). Ta膷iau tai kitas klausimas, be to, jis tarp Ba啪ny膷i懦 gimusio dialogo atmosferoje prarado praeities a拧trum膮 ir leid啪ia tik臈tis, kad abi pus臈s priims viena kit膮 ir sutars, jog tai vienas i拧 pagrindini懦 vadinam懦j懦 鈥瀞utaikyt懦 skirtum懦鈥�. Tarp krik拧膷ioni懦 yra daug skirtum懦. Vienas priklauso 拧iai mokyklai, kitas 鈥� protestantas, tre膷ias 鈥� dar kitoks. Bet svarbu, kad 拧ie skirtumai b奴t懦 鈥瀞usitaik臋鈥� meil臈je ir bendroje kelion臈je.

Per啪eng臋 拧寞 slenkst寞, galime 拧iandien geriau matyti mums svarbiausi膮 aspekt膮, kuris skelbiamas Credo eilut臈je 鈥� 艩ventoji Dvasia 鈥瀏aivina鈥�, teikia gyvenim膮. Kok寞 gyvenim膮 suteikia 艩ventoji Dvasia? Prad啪ioje, suk奴rimo metu, Dievo kv臈ptel臈jimas suteik臈 Adomui nat奴rali膮 gyvyb臋, i拧 啪em臈s dulki懦 nulipdytas 啪mogus tapo 鈥瀏yva b奴tybe鈥� (啪r. Pr 2, 7). O dabar, naujosios k奴rinijos laiku, 艩ventoji Dvasia tikintiesiems suteikia nauj膮 gyvenim膮, Kristaus gyvenim膮, antgamtin寞 gyvenim膮, Dievo vaik懦 gyvenim膮. Tod臈l apa拧talas Paulius gali pabr臈啪ti: 鈥濲uk gyvyb臋 teikiantis Dvasios 寞statymas i拧vadavo tave i拧 nuod臈m臈s ir mirties 寞statymo (Rom 8, 2).

Kokia yra did啪ioji ir guod啪ianti 啪inia mums? Ta, kad 艩ventosios Dvasios mums dovanotas gyvenimas yra am啪inasis gyvenimas! Tik臈jimas i拧laisvina mus i拧 siaubo, kai tenka pripa啪inti, kad viskas 膷ia baigiasi, kad 啪em臈je negalima i拧silaisvinti i拧 kan膷ios ir neteisingumo karaliavimo 啪em臈je.

Tuo tarpu kiti Pauliaus 啪od啪iai mus u啪tikrina: 鈥濲ei jumyse gyvena Dvasia to, kuris J臈z懦 prik臈l臈 i拧 numirusi懦, tai jis 鈥� prik臈l臋s i拧 numirusi懦 Krist懦 J臈z懦 鈥� atgaivins ir j奴s懦 mirtinguosius k奴nus savo Dvasia, gyvenan膷ia jumyse鈥� (Rom 8, 11). 鈥濪vasia gyvena mumyse, yra mumyse鈥�, 鈥� pakartojo Pranci拧kus.

Purenkime 拧寞 tik臈jim膮 ir at啪vilgiu t懦, kurie, da啪nai ne d臈l savo kalt臈s, jo neturi ir neranda gyvenimo prasm臈s. Ir nepamir拧kime pad臈koti tam, kuris savo mirtimi d臈l m奴s懦 gavo 拧i膮 ne寞kainojam膮 dovan膮, sak臈 popie啪ius. (RK / Pope)