Sinodo atidarymo Mi?ios ?v. Petro aik?t?je
?i? dien? Ba?ny?ia liturgijoje mini angelus sargus. Popie?ius homilijoje pasir?m? trimis i? ?ios ?vent?s Mi?i? skaitini? paimtais rakta?od?iais – balsas, saugi prieb?ga, vaikas.
Skaitinyje i? I??jimo knygos ? Pa?ad?t?j? ?em? keliaujan?iai savo tautai Dievas liepia klausytis jo si?sto angelo balso. Pasak Pranci?kaus, ?is ?vaizdis yra labai artimai susij?s su tuo, kas artimiausiomis savait?mis vysk Vatikane. ?Sinodas, – sak? Pranci?kus, – taip pat yra kelion?, kurioje Vie?pats ? mūs? rankas atiduoda savo tautos istorij?, svajones ir viltis: viltis seser? ir broli?, i?sibars?iusi? po vis? pasaul?, gaivinam? to paties tik?jimo, skatinam? to paties ?ventumo tro?kimo, kad kartu su jais ir d?l j? m?gintume suprasti, kokiu keliu eiti, kad pasiektume t? tiksl?, ? kur? jis nori mus nuvesti.“
Sinodo dalyviai tur?s pagarbiai ir d?mesingai, maldoje ir Dievo ?od?io ?viesoje ap?velgti visus ?na?us, surinktus per pastaruosius trejus intensyvaus darbo, dalijimosi, diskusij? ir kantri? pastang? apvalyti prot? bei ?ird? metus. Ta?iau, pabr??? Pranci?kus, reikia visada atsiminti, kad Sinodas – tai ne parlamentin? asambl?ja, bet bendryst?s ir klausymosi vieta. Kad Sinodas tikrai būt? tokia bendryst?s ir klausymosi vieta reikia i?silaisvinti nuo to, kas gali trukdyti Dievo Dvasiai kurti ?vairov?s harmonij?. Tie, kurie aroganti?kai pretenduoja ? i?skirtinum? ir tvirtina j? tur?, nesugeba i?girsti Vie?paties balso. Popie?ius pra?? kiekvien? i?girst? ?od? priimti su d?kingumu ir paprastumu, vengti kitiems primesti savo po?iūr?, bet savo ind?l? siūlyti kaip dovan?, kuria norima pasidalinti, būti pasirengusiems netgi kai ko atsisakyti, jei tai gali pasitarnauti tam, kad pagal Dievo plan? kartu sukurtume ka?k? nauja. Jei to nesugeb?sime, u?sidarysime kur?i?j? dialoguose, ?sp?jo Pranci?kus.
Popie?ius pra?? visada atsiminti, kad ne ?moni?, bet Dievo rankose yra problem? sprendimas. Kelion? per dykum? – ne juokai. Kas nepaiso vadovo, pasitik?damas tik savimi, tas rizikuoja mirti i? bado ir tro?kulio, kartu su savimi tempdamas ? mirt? ir kitus. Tod?l būtina ?siklausyti ? Dievo bals?.
Antrasis ?ios dienos Mi?i? skaitini? siūlomas ?vaizdis – prieb?ga, saugi vieta. ?Po jo sparnais tu sl?ptis gal?si“, – gird?jome psalm?je (Ps 91, 4). Tokia, pasak Pranci?kaus, turi būti Sinodo pos?d?i? atmosfera. Kiekvienas turi jaustis laisvas spontani?kai reik?tis, jausti aplinkui save mylin?i?, gerbian?i?, vertinan?i? ir norin?i? i?klausyti draug? buvim?. Ba?ny?iai reikia toki? rami? prieb?g?, kurios pirmiausia turi būti sukurtos ?irdyse, kur kiekvienas ?mogus jaust?si kaip vaikas motinos gl?byje.
Taip prieiname prie tre?iojo ?vaizd?io – vaiko, sak? Pranci?kus primindamas ?ios dienos Evangelij?, kur J?zus pastat? vaik? tarp savo mokini? ir paragino juos būti kaip vaikai, tai yra atsiversti. ?is paradoksas labai aktualus Sinodo dalyviams, nes Sinodas – tai ir pa?aukimas būti did?iais protu, ?irdimi, ?vilgsniu, nes klausimai, kuriuos reikia spr?sti, yra labai didel?s svarbos. Ta?iau būtent d?l to negalima atitraukti aki? nuo vaiko, kur? J?zus pastat? ? centr?, kad primint?, jog vienintelis būdas susidoroti su mums i?keltais u?daviniais yra pasidaryti ma?iems ir nuolankiai priimti vieniems kitus.
?Broliai ir seserys, – sak? Pranci?kus, – leiskim?s ? ?i? kelion?, ?velgdami ir ? pasaul?, nes krik??ioni? bendruomen? visada tarnauja ?monijai, kad visiems skelbt? Evangelijos d?iaugsm?. To mums reikia, ypa? ?i? dramati?k? mūs? istorijos valand?, kai karo v?jai ir smurto ugnis niokoja i?tisas tautas ir valstybes.“ (jm / Pope)
