蜜桃交友

Pranci拧kus citavo 拧v. Augustin膮, kuris savo teologijoje atsispyr臈 nuo teiginio 鈥濪ievas yra meil臈鈥� (1 Jn 4, 8). 

Jei yra meil臈, tai yra ir tas, kuris myli, tas, kuris yra mylimas, ir pati juos vienijanti meil臈. Trejyb臈je T臈vas yra tas, kuris myli, visa ko 拧altinis ir prad啪ia; S奴nus yra tas, kuris yra mylimas, o 艩ventoji Dvasia yra juos vienijanti meil臈. 

Taigi krik拧膷ioni懦 Dievas yra 鈥瀡ienas鈥� Dievas, bet ne vieni拧as: jis yra bendryst臈s ir meil臈s vienyb臈. D臈l to kai kas pasi奴l臈 艩vent膮j膮 Dvasi膮 vadinti ne 鈥瀟re膷iuoju vienaskaitos asmeniu鈥�, bet veikiau 鈥瀙irmuoju daugiskaitos asmeniu鈥�. Kitaip tariant, ji yra dievi拧kasis T臈vo ir S奴naus 鈥濵es鈥�, skirting懦 asmen懦 vienyb臈s ry拧ys. Taip pat Ba啪ny膷ios, kuri yra 鈥瀡ienas k奴nas鈥�, nors sudarytas i拧 daugelio nari懦, vienyb臈s principas.

鈥炁爄andien nor臈膷iau su jumis pasvarstyti, k膮 艩ventoji Dvasia gali pasakyti 拧eimai. K膮 艩ventoji Dvasia gali tur臈ti bendro su santuoka? Labai daug, galb奴t su jos esme, pam臈ginsiu paai拧kinti, kod臈l鈥�, 鈥� sak臈 popie啪ius Pranci拧kus. 

Krik拧膷ioni拧koji santuoka, pasak jo, yra sav臋s dovanojimo sakramentas, vieno buvimas kitam, vyro ir moters dovanojimasis. Taip nor臈jo K奴r臈jas, kai suk奴r臈 啪mog懦, vyr膮 ir moter寞, pagal savo paveiksl膮 (啪r. Pr 1, 27). Tod臈l 啪moni懦 pora yra pirmoji ir pamatin臈 meil臈s bendryst臈s, kuri yra Trejyb臈, realizacija.

Sutuoktiniai taip pat tur臈t懦 sudaryti pirm膮j寞 daugiskaitos asmen寞 鈥� 鈥瀖es鈥�. B奴ti vienas su kitu kaip 鈥瀉拧鈥� ir 鈥瀟u鈥�, o prie拧 pasaul寞, 寞skaitant vaikus, kaip 鈥瀖es鈥�. Kaip gra啪u gird臈ti motin膮 sakant savo vaikams: 鈥濲奴s懦 t臈vas ir a拧...鈥�, pana拧iai, kaip Marija sak臈 J臈zui, kai pagaliau atrado j寞, dvylikmet寞, 拧ventykloje (啪r. Lk 2, 48). Gra啪u gird臈ti t臈v膮 sakant: 鈥濲奴s懦 motina ir a拧鈥�, tarsi jie b奴t懦 vienas asmuo. Vaikams labai reikia 拧ios t臈v懦 vienyb臈s ir jie labai ken膷ia, kai jos tr奴ksta. 

Ta膷iau, kad i拧pildyt懦 拧寞 pa拧aukim膮, santuokai reikia pagalbos to, kuris yra Dovana, tobulas sav臋s dovanotojas. Ten, kur 寞啪engia 艩ventoji Dvasia, atgimsta geb臈jimas dovanoti save. Kai kurie lotyn懦 Ba啪ny膷ios t臈vai tvirtino, kad, b奴dama abipus臈 T臈vo ir S奴naus Trejyb臈je dovana, 艩ventoji Dvasia taip pat yra tarp j懦 vie拧pataujan膷io d啪iaugsmo prie啪astis, ir, kalb臈dami apie j膮, nebijojo naudoti santuokiniam gyvenimui b奴ding懦 gest懦, toki懦 kaip bu膷inys ir apkabinimas, vaizdini懦.

Niekas nesako, jog tokia vienyb臈 yra lengvai pasiekiamas tikslas, juolab 拧iandienos pasaulyje, ta膷iau tokia dalyk懦 tiesa, suteikta K奴r臈jo, ir tod臈l tai yra j懦 prigimties dalis. 沤inoma, kartais gali atrodyti, kad statyti ant sm臈lio, o ne ant uolos yra grei膷iau ir lengviau, ta膷iau J臈zus savo palyginimu persp臈ja, koks bus rezultatas (啪r. Mt 7, 24鈥�27). 

Ta膷iau da啪nai net nereikia palyginim懦, nes ant sm臈lio pastatyt懦 santuok懦 pasekm臈s, deja, visiems matomos, ir daugiausia u啪 tai sumoka vaikai. Apie tiek daug sutuoktini懦 galima pasakyti tai, k膮 Marija pasak臈 J臈zui per vestuves Galil臈jos Kanoje: 鈥濲ie nebeturi vyno鈥� (Jn 2, 3). 

Ta膷iau 艩ventoji Dvasia yra ta, kuri ir toliau, dvasiniame lygmenyje, daro stebukl膮, kur寞 J臈zus padar臈 Kanos vestuv臈se 鈥� 寞pro膷io vanden寞 paver膷ia nauju buvimo kartu d啪iaugsmu. Tai n臈ra pamaldi iliuzija. T膮 艩ventoji Dvasia padar臈 daugyb臈je santuok懦, kai sutuoktiniai pasiry啪o jos 拧auktis.

Tod臈l b奴t懦 gerai, jei, greta teisin臈s, psichologin臈s ir moralin臈s informacijos, b奴t懦 gilinamas su啪ad臈tini懦 dvasinis pasirengimas santuokai. Tra moglie e marito non mettere il dito 鈥� 鈥濼arp vyro ir 啪monos neki拧k pir拧to鈥�, 鈥� sako ital懦 patarl臈, persp臈janti nesiki拧ti 寞 sutuoktini懦 reikalus. Bet galima pasakyti ir prie拧ingai: jei tai 鈥濪ievo pir拧tas鈥� 鈥� 艩ventoji Dvasia 鈥� labai reikia jos 寞siki拧imo 寞 sutuoktini懦 reikalus. (RK / Pope)