蜜桃交友

??ventasis T?ve, kokia yra konkreti j?zuit? misija Belgijoje?“ – paklaus? vienas i? susitikimo dalyvi?.

?A? gerai nesu susipa?in?s su jūs? situacija, tod?l negaliu pasakyti, kokia jūs? misija ?iame konkre?iame kontekste. Ta?iau galiu pasakyti vien? dalyk?: j?zuitas tur?t? nieko nebijoti. Jame turi tvyroti ?tamp? tarp dviej? dr?sos form?: dr?sos ie?koti Dievo maldoje ir dr?sos eiti ? pakra??ius. Tai i? ties? yra veiklus ?kontempliatyvumas“. Manau, kad tokia yra pagrindin? j?zuit? misija: pasinerti ? pasaulio problemas ir maldoje grumtis su Dievu“, – kalb?jo popie?ius, primin?s gra?? ?v. Pauliaus VI kreipim?si ? j?zuitus XXXII generalin?s kongregacijos proga: sud?ting? situacij? kry?kel?se visada atrasime j?zuit?, sak? jis. ?i kalba yra ?edevras ir ai?kiai sako, ko Ba?ny?ia nori i? J?zaus Draugijos. ?Pra?au jus perskaityti t? tekst?. Ten rasite savo misijos apra??“, – paragino Pranci?kus.

? popie?i? kreip?si j?zuitas i? Amsterdamo. Tai vienas i? sekuliariausi? miest? pasaulyje. Netik?jimas yra labiau taisykl?, nei i?imtis. Kaip perduoti savo vidin? turt? artimui, kaip dalintis juo su visais? Tai Evangelijos ?kultūrinimo tema. 

Pasak popie?iaus, patartina pa?velgti ? J?zaus Draugijos prad?i?, ? did?ius j?zuit? misionierius, kaip kad Matteo Ricci, kurie savo dr?sa i?g?sdino ne vien? Ba?ny?ioje. Jie nubr??? ?kultūrinimo rib?, kuri, pridūr? popie?ius, n?ra u?fiksuota visiems laikams. ?i? linij? galima nustatyti dvasine ??valga, o dvasi?kai ??velgti galima meld?iantis. Tai savo paskutin?je ir jam ?sir??usioje kalboje pabr??? t. P. Arrupe (j?zuitas, XX am?iaus antroje pus?je vadovav?s J?zaus Draugijai – red.).

?J?zuit? malda vystosi ribin?se, sud?tingose situacijose. Tai gra?us mūs? dvasingumo bruo?as: rizikuoti“, – pridūr? popie?ius.

Kitas klausimas taip pat buvo apie sekuliarizm? visoje Vakar? Europoje, kurios visuomen?s nutolo nuo Dievo. K? daryti?

Sekuliarizacija yra sud?tingas rei?kinys. Kartais, pasak popie?iaus, tenka susidurti su stabmeldyst?s formomis – tai n?ra kokio stabo statula, bet pati aplinka, oras, kurio kv?puojame. Vis d?lto privalome skelbti Evangelij? ir ?iai kultūrai savo liudijimu, tarnyste ir tik?jimu. Taip pat vidine malda. Antra vertus, tai n?ra sud?tinga. Pa?velkime ? apa?tal? Pauli?, kuris nes?kmingai kreip?si ? At?n? gyventojus, jis pasuko, rodos, tuo metu ne jam skirtu keliu. Reikia atviro pokalbio, o ?? turi lyd?ti paprasta ir nuo?irdi tarnyst?. Ji padeda dialogui būti vaisingu. Deja, Ba?ny?ioje da?nai sutinkamas stiprus klerikalizmas, kuris trukdo ?iam vaisingam dialogui. O ten, kur yra klerikalizmas, n?ra tarnyst?s. Kitas dalykas – evangelizacijos niekada negalima painioti su prozelitizmu.

Dar vienas klausimas buvo tai, kas trukdo moterims suteikti teisingesn? ir deram? viet? Ba?ny?ioje.

Pati Ba?ny?ia, pabr??? popie?ius, yra ?Moteris“. Moters vaidmuo neturi būti apribotas kunigyst?s klausimu, bet ?terptas ? charizm? tem?. Bendrai kalbant, ma?izmas ir feminizmas yra ?rinkos“ logikos.

Anot Pranci?kaus, jis stengiasi, kad vis daugiau atsaking? post? Vatikane būt? skirta moterims. Situacija kei?iasi, tai galima matyti. Vatikano valstyb?s vicegubernator? yra moteris. Pagalbos integraliam ?mogaus vystymuisi dikasterijoje, kaip ir Pa?v?stojo gyvenimo dikasterijoje, Ekonomini? reikal? dikasterijoje antras pagal svarb? pareigas u?ima moterys. Vyskup? skyrimo komisijoje dirba trys moterys ir nuo to laiko, kai jos prad?jo dirbti, situacija pager?jo, jos labai ??valgios. Vis daugiau moter? u?ima auk?tas pareigas Vatikane ir ?iuo keliu bus einama toliau, u?tikrino popie?ius.

Sekuliarioje visuomen?je vis ma?iau kunig?. Kokia parapij? bendruomeni? be kunig? ateitis?

?Bendruomen? yra svarbesn? u? kunig?. Kunigas yra bendruomen?s tarnas“, – atsak? popie?ius. Pasak jo,  ?vairiose pasaulio dalyse pa?ioje bendruomen?je ie?koma ?mogaus, kuris gal?t? atlikti vadovaujant? vaidmen?. Bet, pavyzd?iui, yra ir moter? vienuoli?, kurios prisiima ?? ?sipareigojim?. Popie?ius pamin?jo Peru moter? vienuolij?, kurios nar?s vyksta būtent ten, kur n?ra kunigo, ir daro daug darb? – pamokslauja, krik?tija. Jei atsiun?iamas kunigas, jos keliauja kitur.

Popie?iaus vizito metu buvo pamin?ta Liuveno katalik? universiteto 600 met? sukaktis, ?iame universitete d?sto arba mokosi ir j?zuitai. Kokia ?inia gali būti skirta intelektualiniam apa?talavimui, kuris tarnauja Ba?ny?iai ir pasauliui?   

?Intelektualinis apa?talavimas yra svarbus ir yra mūs?, j?zuit?, pa?aukimo dalis. J?zuitai turi dalyvauti akademin?je veikloje, moksliniuose tyrimuose ir komunikacijoje“, – pasteb?jo Pranci?kus, anot kurio, siuntimas j?zuitams būti tarp ?moni? apima ir institucinius kontekstus. Kartais yra pagunda nuo j? nusigr??ti. Popie?ius pamin?jo, kad stebi vienos j?zuit? grup?s studijas moralin?s teologijos srityje. Jie ie?ko nauj? keli?, formuluoja naujus u?davinius. ?Be to, skaitykite mokslinius ?urnalus!“, – paragino popie?ius, pamin?j?s kelet? kataliki?k? teologini? ?urnal?.

Tuoj po apa?talin?s kelion?s, primin? dar vienas popie?iaus ir Belgijos, Liuksemburgo bei Olandijos j?zuit? susitikimo dalyvis, prasideda Vyskup? sinodo apie sinodi?kum? darbai, kuriuos galima matyti taip: kad Ba?ny?ia gal?t? būti susitaikymo ambasadore pasaulyje, ji vis? pirma sinodiniais ry?iais turi susitaikyti savo viduje.

Svarbu veikti ne vien i? vir?aus ? apa?i?, bet ir i? apa?ios ? vir??, prat?s? tem? popie?ius. Sinodi?kumas n?ra lengvas, autoritetingos figūros ne visada elgiasi dialogi?kai. Klebonas gali spr?sti vienas, gali spr?sti kartu su taryba. Pana?iai ir vyskupas ar popie?ius. ?Ryt? krik??ionys i?laik? sinodi?kum?, o mes j? praradome“, – pripa?ino Pranci?kus, primin?s, kad sinodin? metod? prie? 50 met? – po Susirinkimo – gr??ino ?v. Paulius VI. O dabar sinodi?kumo diegimo darbas t?siamas vadovaujantis sinodiniu metodu. Tai malon? Ba?ny?iai, kurioje autoritetas turi veikti sinodi?kai. Taip, susitaikymas pasiekiamas sinodiniu metodu, o be susitaikymo negalime būti i? ties? sinodine Ba?ny?ia. 

Viename i? paskutini? klausim? pamin?ta migracija, kuri, pa?ym?jo popie?ius, yra sud?tingas rei?kinys. ?ventasis Ra?tas ragina pasirūpinti na?le, varg?u ir svetim?aliu. O Europa, kuri nebeturi vaik? ir sensta, nebegali i?siversti be migrant?, jai tai i?gyvenimo klausimas. Ba?ny?ia turi rimtai ?velgti ? migrant? klausim?. Migrantas turi būti priimtas, palyd?tas, remiamas ir integruotas. Negali pritrūkti nei vieno elemento, nes kitaip baigsis blogai ir migrantui, ir visuomenei, kurioje jis yra.

Su susitikimo dalyviais popie?ius atsisveikino link?damas neprarasti evangelinio uolumo, taip pat remti nedideles kataliki?kas bendruomenes, kurios puosel?ja gyv?     tik?jim? ir juo dalijasi. (RK / Pope)