蜜桃交友

Belgija yra ma?a, bet didi ?alis, kreip?si popie?ius ? karali?, politikus ir Belgijos visuomen?s atstovus. Belgija priklauso Vakarams, o kartu yra ?emyno centre, tarsi did?iulio organizmo ?irdis. Jos istorija ir geografin? pad?tis l?m?, kad po Antrojo pasaulinio karo pavargusios ir i?sekusios Europos tautos, prad?jusios rimt? susitaikinimo, bendradarbiavimo ir integracijos proces?, pasirinko Belgij? kaip pagrindini? Europos institucij? buvein?. Būdama ties germani?kojo ir lotyni?kojo pasauli? susilietimo linija, ribodamasi su Prancūzija ir Vokietija, kurios labiausiai ?kūnijo nacionalistines prie?prie?as, suk?lusias konflikt?, Belgija atrod? kaip ideali vieta, beveik Europos sintez?, nuo kurios galima prad?ti jos materialin?, moralin? ir dvasin? atkūrim?.

Galima sakyti, kad Belgija – tai tiltas, skatinantis sutarim? ir padedantis spr?sti gin?us. Vieta, kur visi ?mon?s, su savo kalbomis, tapatyb?mis ir ?sitikinimais susitinka su kitais, renkasi dialog? ir dalijim?si. Vieta, kur mokomasi savo tapatyb? paversti ne stabu ar kliūtimi, o svetinga erdve, kurioje skatinami mainai ir kartu ie?koma naujos pusiausvyros. Tiltas, skatinantis prekyb?, civilizacij? bendravim? ir ver?iantis jas megzti dialog?. Taigi tiltas, būtinas taikai kurti ir atitolinti karui. Popie?ius pridūr?, kad ypa? ?iandien toks Belgijos pa?aukimas yra kaip niekad aktualus, nes esame labai pavojingai priart?j? prie beveik pasaulinio masto karo gr?sm?s.

Europai reikia Belgijos, kad pad?t? atsiminti savo istorij?, ?velgti ? tautas ir kultūras, matyti katedras ir universitetus, bet taip pat karus ir nor? dominuoti, kartais virtus? kolonializmu ir i?naudojimu. Reikia Belgijos Europai, kad ji eit? taikos ir taut? brolyb?s keliu. Kai imama nepaisyti sien? ir sutar?i?, leid?iama ginklams kurti tvark? nesilaikant galiojan?i? ?statym?, atveriama Pandoros skrynia ir ima ??lti v?jai, drebinantys namus ir grasinantys juos sugriauti. I? ties? santarv? ir taika n?ra kart? ir visiems laikams pasiektas laim?jimas, bet u?duotis ir nuolatin? misija, kuri? reikia puosel?ti, atkakliai ir kantriai vykdyti. Istorija, magistra vitae, ? kuri? pernelyg da?nai nekreipiama d?mesio, i? Belgijos ragina Europ? gr??ti ? teising? keli?, i? naujo atrasti savo tikr?j? veid?, v?l investuoti ? ateit?, atsiverti gyvybei, vil?iai, nugal?ti demografin? ?iem? ir karo pragar?, kalb?jo Pranci?kus.

Katalik? Ba?ny?ia liudydama tik?jim? ? Prisik?lus? Krist? siūlo ?mon?ms, ?eimoms, visuomen?ms ir tautoms sen? ir vis nauj? vilt?. Savo buvimu ji nori pad?ti ?veikti i??ūkius ir i?m?ginimus ne su nepagr?stu entuziazmu ar niūriu pesimizmu, bet su ?sitikinimu, kad Dievo mylimas ?mogus yra pa?auktas ? am?in?j? laim?, kad n?ra pasmerktas i?nykimui ir nebū?iai. Ba?ny?ia skelbia Ger?j? Naujien?, kuri gali pripildyti ?irdis d?iaugsmo, o savo konkre?ia karitatyvine veikla stengiasi parodyti, kad j? ?kvepia meil?. Ta?iau ji gyvena savo epochos kultūros ir m?stysenos konkretyb?je ir ne visada sugeba tobulai ?gyvendinti Evangelijos ?ini?. Greta did?iulio dosnumo ir nuostabaus pasiaukojimo, deja, yra ir skausming? prie?taravim?. Popie?ius sak?, kad jis turi galvoje dramati?kus ?vykius, susijusius su vaik? i?naudojimu – blogiu, su kuriuo Ba?ny?ia ry?tingai kovoja, i?klausydama ir palyd?dama su?eistuosius bei ?gyvendindama prevencijos program? visame pasaulyje. Popie?ius pridūr?, jog jis kartais girdi sakant, kad i? ties? nepilname?i? i?naudojimas – tai ne tik Ba?ny?ios problema, kad pana?i? nusikaltim? esama ir ?eimose, ugdymo aplinkoje, sporte. Net jei ir taip būt?, kiekvienas tegul kalba u? save, o Ba?ny?ios aplinkoje ?vyk? i?naudojimo atvejai yra Ba?ny?ios skausmas ir g?da. D?l j? ji pra?o atleidimo, sak? Pranci?kus.

Popie?ius pamin?jo ir liūdn? priverstini? ?vaikinim? rei?kin? ?e?tojo ir septintojo de?imtme?i? Belgijoje. Tose opiose istorijose nusikaltimai susipainiojo su galbūt nuo?ird?iu, pagal to meto m?stysen?, tik?jimu, jog tai buvo daroma d?l vaiko ir motinos gero. Popie?ius meld? Vie?pat?, kad Ba?ny?ia visada rast? savyje j?g? suprasti, kas dedasi, ir neprisitaikyti prie vyraujan?ios kultūros.

Pranci?kus taip pat meld?, kad taut? vadovai, ?velgdami ? Belgij? ir jos istorij?, sugeb?t? i? jos pasimokyti ir taip i?vengt? nelaimi? ir netek?i? savo tautoms, kad mok?t? prisiimti atsakomyb? u? taik?, kad be baim?s stengt?si atitolinti karo pavoj?, karo, kuris i? ties? yra absurdas ir ?monijos g?da, kad bijot? s??in?s, istorijos ir Dievo teismo, kad atv?r? akis ir ?irdis visada pirmiausia rūpint?si bendruoju g?riu.

Savo kalb? Belgijos karaliui, vyriausyb?s nariams, politikams ir pilietin?s visuomen?s atstovams popie?ius u?baig? link?jimu, kad ?ios ?alies gyventojai dr?siai melst? ?ventosios Dvasios dovan? ir jos skatinami visi drauge eit? su viltimi gyvenimo ir istorijos keliu. (jm / Pope)