蜜桃交友

Pranci?kus vis? prima primin?, kad pirmasis popie?ius, aplank?s t? pasaulio dal?, buvo Paulius VI. 1970 m. jis aplank? Australij?, Samoa, Filipinus ir kitas Azijos ?alis. Pranci?kus prisipa?ino, kad per ?i? savo kelion? jis sek? Pauliaus VI parodytu pavyzd?iu. Jis taip pat d?kojo Vie?pa?iui, kad dabar senatv?je kaip popie?ius gal?jo nuvykti ten, kur svajojo nukeliauti ir tarnauti misionieriumi, kai buvo jaunas j?zuitas.

?Pirmoji mintis, kuri ateina ? galv? po ?ios kelion?s, – sak? Pranci?kus, – yra ta, kad m?stydami apie Ba?ny?i? esame pernelyg eurocentri?ki, pernelyg vakarieti?ki. Ta?iau i? tikr?j? Ba?ny?ia yra daug didesn?, daug didesn? nei Roma ir Europa. Ir – dr?stu sakyti – tose ?alyse ji daug gyvesn?. Tai patyriau susitik?s su tomis bendruomen?mis, klausydamasis kunig?, vienuoli?, pasaulie?i?, ypa? katechet?, liudijim?. Tai Ba?ny?ios, kurios nevykdo prozelitizmo, bet auga patraukdamos savo pavyzd?iu, kaip i?mintingai pasteb?jo Benediktas XVI.“

Toliau tre?iadienio bendrosios audiencijos dalyviams sakytoje kalboje popie?ius trumpai ap?velg? visus keturis prie? kelias dienas pasibaigusios savo kelion?s etapus.

Indonezijoje krik??ioni? yra apie 10%, katalik? – 3%, o gyventoj? dauguma yra musulmonai. Nors katalikai yra ma?uma, ta?iau popie?ius sak? mat?s gyv?, dinami?k? Ba?ny?i?. Jos nariai gyvena ir skleid?ia Evangelij? ?alyje, kuri labai stengiasi derinti visuomen?s ?vairov?. Pranci?kus sak?, kad lankydamasis Indonezijoje jis taip pat ai?kiai mat?, kad gailestingumas yra kelias, kuriuo krik??ionys gali ir turi eiti liudydami Krist? ir palaikydami gerus santykius su kit? did?i?j? religini? ir kultūrini? tradicij? sek?jais. ?Tik?jimas, brolyb?, gailestingumas“ – toks buvo vizito Indonezijoje devizas. Vadovaudamiesi ?iais ?od?iais krik??ionys liudija Evangelij? ir su visais dalijasi malon?mis, kurias teikia tik?jimas ? mirus? ir prisik?lus? J?z?. ?ie ?od?iai yra tarsi tiltas, suartinantis ?mones, tarsi jungtis, pana?i ? t? po?emin? per?jim?, kuris jungia D?akartos katedr? su did?iausia me?ete Azijoje. ?Ten ai?kiai ma?iau, kad brolyb? yra ateitis, ji yra atsakas ? anticivilizacij?, ? velni?kas neapykantos, karo ir sektantizmo pinkles.“

Kalb?damas apie antr? kelion?s etap? – vizit? Papua Naujojoje Gvin?joje – Pranci?kus sak?, kad tame archipelage, besidriekian?iame ? Ramiojo vandenyno platybes, jis mat? misionieri?kos, i?einan?ios Ba?ny?ios gro??. Toje ?alyje gyvena ?vairioms etnin?ms grup?ms priklausantys ?mon?s, kalbantys daugiau nei a?tuoniais ?imtais kalb?. ?Tai ideali aplinka ?ventajai Dvasiai, kuri nori, kad Meil?s ?inia skamb?t? kalb? simfonijoje.“ Popie?ius sak?, kad ?ird? d?iugino susitikimai su misionieriais ir katechetais, jaun? ?moni? giedamos giesm?s. Juose jis mat? nauj? ateit? be gentinio smurto, be priklausomybi?, be ideologinio ir ekonominio kolonializmo; ateit?, kurioje vyraus brolyb? ir rūpinimasis nuostabia gamta. Papua Naujoji Gvin?ja gali būti tokio su Evangelijos vertyb?mis suderinamo vystymosi modelio ?laboratorija“.

Ryt? Timoro istorijoje labai svarb? vaidmen? suvaidino krik??ioni?kojoje ?inioje glūdin?ios ?mogi?kosios ir socialin?s vertyb?s, t?s? Pranci?kus tre?iadienio bendrosios katechez?s kalb?, pereidamas prie savo vizito Ryt? Timore. Toje ?alyje Ba?ny?ia kartu su visais gyventojais dalyvavo nepriklausomyb?s siekimo procese, stengdamasi, kad jis būt? orientuotas ? taik? ir susitaikym?. Toks Ba?ny?ios dalyvavimas tautos siekiuose negali būti suprantamas kaip tik?jimo ideologizavimas. Kai tik?jimas persismelkia ? kultūr?, jis j? ap?vie?ia, i?grynina ir pakyl?ja. Popie?ius sak?, kad j? labai su?av?jo Ryt? Timoro tautos dvasinis gro?is, su?av?jo ?mon?s, patyr? daug skaud?i? i?m?ginim?, bet neprarad? d?iaugsmo, ?mon?s, u?grūdinti kan?ios. Ryt? Timore Pranci?kus mat? ir Ba?ny?ios jaunyst?: daug jaun? ?eim?, daug vaik?, daug seminarist? ir kandidat? ? pa?v?st?j? gyvenim?. Popie?ius sak?, kad Ryt? Timore jis kv?pavo ?Ba?ny?ios pavasario oru“.

Paskutin? ?ios kelion?s stotel? buvo Singapūras – ?alis, kuri labai skiriasi nuo kit? trij?. Tai miestas-valstyb?, ekonominis ir finansinis centras. Krik??ionys ten sudaro ma?um?, ta?iau jie yra gyva Ba?ny?ia, siekianti darnos ir brolyb?s tarp skirting? etnini? grupi?, kultūr? ir religij?. Turtingame Singapūre yra ma?ut?li? dvasi? turin?i? ?moni?, kurie seka Evangelija ir trok?ta būti druska bei ?viesa, vilties, didesn?s nei ekonomin? nauda, liudytojais.

Baigdamas tre?iadienio bendrosios audiencijos kalb? popie?ius dar kart? d?kojo keturi? aplankyt? ?ali? gyventojams, kurie pri?m? j? su nepaprasta ?iluma ir meile, d?kojo t? ?ali? vadovams, taip pat visiems, kas prisid?jo prie vizit? rengimo ir steng?si, kad viskas vykt? skland?iai. ?D?koju Dievui u? ?i? kelion?! Tegul Dievas laimina tautas, kurias aplankiau, tegul jas veda taikos ir brolyb?s keliu!“

Tre?iadienio bendrosios audiencijos pabaigoje popie?ius v?l pakartojo raginim?  melstis u? d?l kar? ken?ian?ius ?mones ir u? taik? pasaulyje. ?Brangūs broliai ir seserys, melskim?s u? taik?. Nepamir?kime, kad karas yra pralaim?jimas. Nepamir?kime Palestinos, Izraelio, nepamir?kime ken?ian?ios Ukrainos, Mianmaro ir daugyb?s kit? ?ali?, kur vyksta karai, bjaurūs karai. Tegul Vie?pats kiekvienam duoda taikos siekian?i? ?ird?, kad būt? nugal?tas karas, kuris visada yra pralaim?jimas.“ (jm / Pope)