Popie?ius: J?zus yra duona, kuri pasotina be rib?
Pranci?kus dalijosi mintimis apie J?zaus pastab? ?io sekmadienio Mi?i? Evangelijos skaitinyje reik?m?. Pas J?z? susirinkusi minia nor?jo dar vieno duonos padauginimo stebuklo, ta?iau J?zus jiems paai?kino, kad jis yra gyvoji duona, kuri nu?engia i? dangaus ir duoda pasauliui gyvyb?.
Minia so?iai pavalg? dalydamasi tuo, k? atne?? vaikas. Tai buvo ?enklas, kad, jei kiekvienas dalysis su kitais tuo, k? turi, su Dievo pagalba, net ir turint nedaug, visi gal?s ka?kiek tur?ti. Ta?iau minia nesuprato. Jiems atrod?, kad J?zus yra magas, tod?l sugr??o tik?damiesi, kad jis dar kart? pakartos stebukl?.
Jie nepasteb?jo, kad ?is stebuklas buvo tik ?rankis, per kur? T?vas, juos pasotindamas, atskleid? ka?k? labai svarbaus, t. y. nesibaigian?io gyvenimo keli? ir skon? duonos, kuri pasotina be rib?: tikr?j? duona, kuri yra J?zus, jo mylimas Sūnus, tap?s ?mogumi, at?j?s, kad pasidalyt? mūs? neturtu, kad per j? nuvesti mus iki bendryst?s su Dievu ir broliais d?iaugsmo pilnatv?s.
Materialin?s g?ryb?s nepripildo gyvenimo, tai gali tik meil?. O kad meil? pripildyt? gyvenim? reikia eiti meil?s keliu, kuriame nieko nepasilaikoma sau, o viskuo dalijamasi – meile, kuri viskuo dalijasi, – sak? sekmadien? popie?ius.
Ar ne taip yra ?eimose, klaus? popie?ius kalb?damas apie t?vus, kurie vargsta vis? gyvenim?, kad u?augint? gerus vaikus ir palikt? k? nors j? atei?iai. Labai gra?u, kai vaikai tai supranta, yra d?kingi ir savo ruo?tu tampa solidarūs kaip broliai. Kita vertus, liūdna, kai jie gin?ijasi d?l palikimo ir galbūt met? metus nebesi?neka. Brangiausias t?vo ir motinos palikimas būna ne j? paliekamas pinigas, o meil?, kai jie savo vaikams dovanoja visa, k? turi, – būtent taip, kaip daro Dievas su mumis, – ir pamoko mus, kaip reikia myl?ti, pa?ym?jo Pranci?kus melsdamas, kad Marija, padovanojusi vis? savo gyvenim? J?zui, i?mokyt? mus, kaip kiekvien? dalyk? paversti meil?s ?rankiu. (SAK / Pope)
