蜜桃交友

鈥濧pm膮st臋 艩vent膮j膮 Dvasi膮 pasaulio k奴rime, dabar kelias savaites j膮 kontempliuosime Atpirkimo, t. y. J臈zaus Kristaus, veikloje, 鈥� sak臈 Pranci拧kus. 鈥� Tad atsiverskime Nauj膮j寞 Testament膮 ir pa啪velkime 寞 艩vent膮j膮 Dvasi膮 Naujajame Testamente.鈥�

艩io tre膷iadienio katechez臋 popie啪ius skyr臈 艩ventosios Dvasios vaidmeniui 沤od啪io 寞sik奴nijime. Evangelijoje pagal Luk膮 skaitome: 鈥炁爒entoji Dvasia nu啪engs ant tav臋s ir Auk拧膷iausiojo galyb臈 pridengs tave savo 拧e拧臈liu鈥� (1, 35). Evangelistas Matas t膮 pat寞 sl臈pin寞 i拧rei拧kia sakydamas, kad Marija 鈥炁爒entosios Dvasios veikimu tapo n臈拧膷ia鈥� (1, 18). Ba啪ny膷ia pri臈m臈 拧i膮 apreik拧t膮 ties膮 ir labai anksti, per 381 m. Konstantinopolyje vykus寞 visuotin寞 susirinkim膮, j膮 寞ra拧臈 寞 Tik臈jimo i拧pa啪inimo formul臋. Katalikai nuo neatmenam懦 laik懦 拧i膮 ties膮 kartoja 鈥濾ie拧paties angelo鈥� maldoje.

Remdamasi 拧ia sena tik臈jimo tiesa Ba啪ny膷ia kalba apie Mergel臋 Marij膮 kaip Ba啪ny膷ios paveiksl膮. Antrojo Vatikano susirinkimo dogmin臈je konstitucijoj Lumen gentium sakoma: 鈥濨奴dama tikinti ir klusni, Marija pagimd臈 啪em臈je pat寞 T臈vo S奴n懦, nepa啪inusi vyro, pridengta 艩ventosios Dvasios 拧e拧臈lio. [...] Kontempliuodama pasl臈pt膮j寞 Marijos 拧ventum膮, sekdama jos meile, i拧tikimai vykdydama T臈vo vali膮 ir su tik臈jimu priimdama Dievo 啪od寞, Ba啪ny膷ia ir pati tampa Motina, nes mokymu ir krik拧tu ji gimdo naujam ir nemirtingam gyvenimui i拧 艩ventosios Dvasios prad臈tus ir i拧 Dievo gimusius vaikus.鈥� (63, 64).

Tre膷iadienio bendrosios audiencijos katechez臈je popie啪ius stabtel臈jo ties dviem 膷ia pavartotais terminais 鈥瀙rad臈ti鈥� ir 鈥瀏imdyti鈥�. Jau prana拧as Izaijas skelb臈: 鈥炁爐ai ta mergel臈 laukiasi, 鈥� ji pagimdys s奴n懦鈥� (7, 14), o angelas sako Marijai: 鈥炁爐ai tu prad臈si 寞s膷iose ir pagimdysi s奴n懦鈥� (Lk 1, 31). Marija pirma prad臈jo, o paskui pagimd臈 J臈z懦: pirma pri臈m臈 j寞 寞 save, 寞 savo 拧ird寞 ir k奴n膮, paskui pagimd臈. Taip atsitinka ir Ba啪ny膷iai: i拧 prad啪i懦 ji priima Dievo 啪od寞, o paskui j寞 pagimdo savo gyvenimu ir skelbimu. Antrasis veiksmas be pirmojo b奴t懦 nevaisingas.

Ba啪ny膷ia, susid奴rusi su jos j臈gas pranokstan膷iomis u啪duotimis, spontani拧kai u啪duoda t膮 pat寞 klausim膮, kur寞 u啪dav臈 Marija: 鈥濳aip tai 寞vyks? Kaip tai 寞manoma?鈥� Kaip 寞manoma skelbti J臈z懦 Krist懦 ir jo i拧ganym膮 pasauliui, kuriam, regis, r奴pi tik materialin臈 gerov臈? Atsakymas yra toks pat, kaip ir tada: 鈥濶u啪engs 艩ventoji Dvasia, gausi j臈g懦 i拧 auk拧tybi懦鈥�. Be 艩ventosios Dvasios Ba啪ny膷ia negali eiti pirmyn, sak臈 Pranci拧kus, negali augti, negali skelbti.

鈥濼ai, kas pasakyta apie Ba啪ny膷i膮, tinka ir kiekvienam pakrik拧tytajam. Kiekvienas i拧 m奴s懦 kartais gyvenime atsiduriame situacijose, kurios vir拧ija m奴s懦 j臈gas, ir klausiame sav臋s: 鈥濳aip man susidoroti su 拧ia situacija?鈥�. Tokiais atvejais kartokime tai, k膮 angelas pasak臈 Mergelei: 鈥濪ievui n臈ra negalim懦 dalyk懦鈥� (Lk 1, 37)鈥�, 鈥� baig臈 katechez臋 Pranci拧kus. (jm / Pope)