蜜桃交友

Miesto tarybos sal?je sakytoje kalboje popie?ius primin?, kad per vis? savo istorij?, nuo pat atsiradimo prie? 2800 met?, Roma tur?jo visuotinumo pa?aukim?. Krik??ionys yra ?sitikin?, kad ?io miesto visuotinis vaidmuo nebuvo atsitiktinis, bet atitiko apvaizdos plan?. Antikos Romoje sukurta teis?s sistema ir institucijos tapo ?vyturiu daugeliui taut?. Antikos kultūra, pasi?yminti daugybe svarbi? vertybi?, taip pat jaut? poreik? augti ir tobul?ti, jai reik?jo brolyb?s, meil?s, vilties ir tikrosios laisv?s ?inios. D?l to savo i?sivystymo auk?tumas pasiekusioje Romos kultūroje taip greitai pasklido  krik??ionyb?s ?inia. Kankini? narsa ir artimo meil?s liudijimas patrauk? visuomen?, i?tro?kusi? nauj? gyvenimo ?od?i?. Olimpas jos nebetenkino, jai reik?jo kopti ? Golgot? ir keliauti prie tu??io Kapo, kad surast? atsakym? ? tiesos, teisingumo ir meil?s tro?kim?.

Popie?ius sak?, kad su laiku Geroji Naujiena ?augo ? ?moni? ir netgi institucij? gyvenim?. Krik??ioni? tik?jimas ?mon?ms skelb? negird?t? radikali? vilt?, institucijoms teik? galimyb? tobul?ti, atsisakyti toki? dalyk?, kaip, pavyzd?iui vergov?, kuri iki tol net ir i?silavinusiems protams ir jautrioms ?irdims atrod? priimtina ir savaime suprantama.

Pasak Pranci?kaus, vergov?s pavyzdys labai gerai paai?kina, kad auk?t? i?sivystym? pasiekusios kultūros kartais gali tur?ti element?, taip radikaliai ?augusi? ? ?moni? m?stysen? ir visuomen?s gyvenim?, kad nebesugebama matyti, jog jie i? tikr?j? yra nesuderinami su ?mogaus asmens orumu. Toki? atvej? netrūksta ir ?iandien, kai, kartais net patys to nesuvokdami, selektyviai ir ?ali?kai ?iūrime ? kitus ?mones, atmetame arba nustumiame ? visuomen?s paribius i?tisas ?moni? grupes, palikdami jas be teisi? ir apaugos.

Po ciesori? Romos laik? at?jo popie?i? Romos laikai, t?s? Romos merijoje sakyt? kalb? Pranci?kus. Daug dalyk? pasikeit?, ta?iau i?liko, buvo dar labiau pabr??tas ir i?auk?tintas ?io miesto visuotinis pa?aukimas. Jei did?iul?, vis? Vidur?emio jūros basein? apimanti Romos imperija tur?jo savo geografines ribas, tai Ba?ny?ios misija yra nukreipta iki pat ?em?s pakra??i?, kad visos tautos pa?int? Krist?, jo ?od? ir i?ganing? veikim?.

Po Italijos suvienijimo prasid?jo nauja faz?. I? prad?i? būta nesusipratim? tarp popie?i? ir naujos suvienytos valstyb?s, ta?iau prie? 95 metus valstyb?s vald?ia ir ?ventasis Sostas susitaikino. Romos visuotin? pa?aukim? patvirtina ir pastar?j? de?imtme?i? jos istorija: Antrasis Vatikano susirinkimas, Europos Bendrijos steigiamojo traktato pasira?ymas, 1960 m. olimpiada, ?iame mieste ?sikūrusios tarptautin?s  organizacijos, vis? pirma FAO.

Dabar Roma rengiasi 2025 m. jubiliejui. Tai vis? pirma bus religinis ?vykis, ? Rom? keliaus maldingai nusiteik? atgailaujantys piligrimai, trok?tantys susitaikinti su Vie?pa?iu ir patirti jo gailestingum?. Ta?iau ? jubiliej? bus ?trauktas visas miestas, tod?l jis turi pasirengti deramai priimti ?mones, kurie atvyk? g?r?sis meno kūrini? lobiais ir didingos praeities p?dsakais. Kad jubiliejus vykt? skland?iai ir saugiai, reikia dosnaus miesto vald?ios ind?lio bei ?alies nacionalin?s vald?ios pagalbos, sak? Pranci?kus ir d?kojo Romos merijai u? pastangas besirengiant priimti art?jan?io jubiliejaus piligrimus. Popie?ius taip pat i?rei?k? pad?k? Italijos vyriausybei u? bendradarbiavim? su Ba?ny?ia, tuo patvirtindamas gerus dvi?alius Italijos ir ?ventojo Sosto santykius.

Savo kalb? popie?ius u?baig? malda, kad ?v?. M. Marija – Salus Populi Romani – Romie?i? Gelb?toja, visiems ?kv?pt? vilties ir apdovanot? meile, kad saugot? ?? miest? ir jo gyventojus, kad Roma, brangindama savo kilni? praeit?, ir toliau būt? civilizacijos ?vyturys ir taikos skatintoja. (jm / Pope)