Popie?iaus katechez?. Psalm?s – ?ventosios Dvasios simfonija
Popie?ius Psalmyn? pavadino simfonija, kurios autor? yra ?ventoji Dvasia. Pana?iai kaip muzikos simfonij?, Psalmyn? sudaro ?vairios dalys, ?vairios maldos rū?ys – ?lovinimas, d?kojimas, maldavimas, rauda, apm?stymas. Psalm?s – tai ir asmenin?, ir bendruomen?s malda. Tai giesm?s, kurias pati ?ventoji Dvasia ?d?jo ? Ba?ny?ios lūpas.
Visos ?ventojo Ra?o knygos yra ?kv?ptos ?ventosios Dvasios, ta?iau Psalmi? knyga yra ypatinga. Ji yra ?ventosios Dvasios ?kv?pta poezija. Psalmi? citat? gausu ir Naujajame Testamente. Pasak Pranci?kaus, neatsitiktinai Naujasis Testamentas da?nai spausdinamas kartu su Psalmynu. Popie?ius sak?, kad būtent tok? leidim? – Nauj?j? Testament? su Psalmynu – jis turi ant savo ra?omojo stalo. Tai popie?iui padovanota knygut?, kuri priklaus? ?uvusiam Ukrainos kariui. Skaitydamas j? jis meld?si fronte.
Ne kiekviena psalm? tinka krik??ionio maldai, pasteb?jo Pranci?kus. Kai kuriose i? j? atsispindi mums tolima istorin? situacija ir religinis mentalitetas, ta?iau tai nerei?kia, kad jos n?ra ?kv?ptos. Kai kuriais aspektais jos yra susijusios su savo laiku ir su tam tikru konkre?iu Aprei?kimo etapu.
Psalm?s ?od?iais meld?si J?zus, jo Motina Marija, apa?talai ir vis? laik? krik??ionys. Kaip liudija Lai?ko ?ydams autorius, J?zus su psalm?s ?od?iais lūpose prad?jo savo misij? pasaulyje: ??tai ateinu [...] vykdyti tavo, o Dieve, valios!“ (?yd 10, 7; plg. Ps 40, 9) ir, kaip liudija evangelistas Lukas, su kita psalm?s eilute lūpose j? baig?: ?T?ve, ? tavo rankas atiduodu savo dvasi?“ (Lk 23, 46; plg. Ps 31, 6). Psalmes kalb?jo Ba?ny?ios t?vai, jos tapo Mi?i? ir Valand? liturgijos nuolatine dalimi.
?Ta?iau negalime gyventi vien praeities palikimu, – sak? Pranci?kus. – Privalome psalmes paversti mūs? malda.“ Pasak popie?iaus, psalm?se rasime ?od?i?, tinkam? kiekvienai dienai ir kiekvienai gyvenimo situacijai. Jei jau?iam?s prisl?gti gailes?io ir kalt?s, nes esame nusid?j?liai, galime kartoti kartu su Dovydu: ?Pasigail?k man?s, Dieve, i? savo gerumo, i? savo begalinio gailestingumo“ (Ps 51, 3). Jei norime i?reik?ti stipr? asmenin? ry?? su Dievu, galime sakyti: ?Dieve, tu esi mano Dievas, tav?s a? ie?kau, – mano gyvastis tav?s ilgisi, mano kūnas tav?s trok?ta, – kaip sausa, pavargusi ir perd?iūvusi ?em?“ (Ps 63, 2). O jei mus u?klumpa baim? ir sielvartas, ? pagalb? ateina nuostabūs psalm?s ?od?iai: ?Vie?pats mane gano, man nieko nestinga. [...] N? keliaudamas sl?niu tamsiausiu a? nebijosiu, nes tu drauge būsi (Ps 23, 1. 4).
Psalm?s praturtina mūs? mald?, kad ji nebūt? tik pra?ymai, tik nuolatinis ?Duok man, duok mums“. Psalm?s mus moko prie? kreipiantis ? T?v?: ?Kasdien?s duonos duok mums“, sakyti: ?Teesie ?ventas tavo vardas, teateinie tavo karalyst?, teesie tavo valia“.
?Broliai ir seserys, ?ventoji Dvasia, davusi nuotakai Ba?ny?iai ?od?ius, kuriais ji meld?iasi savo dievi?kajam Su?ad?tiniui, tepadeda mums, kad tie ?od?iai skamb?t? Ba?ny?ioje ?iandien ir kad ?ie pasirengimo jubiliejui metai tapt? tikra maldos simfonija“, – baig? Pranci?kus tre?iadienio bendrosios audiencijos katechez?. (jm / Pope)
