Popiez?ius aukojo Gvadalupe?s ?v?. M. Marijos ?vent?s Mis?ias
Gruod?io 12-osios liturgine ?vente minimas Dievo Motinos apsirei?kimas, ?vyk?s 1531 m. Meksikoje. ?v?. Mergel? Marija pasirod? ind?nui valstie?iui Jonui Didakui. Jo apsiauste stebuklingai i?liko atvaizdas, kuris iki ?iol yra saugomas Gvadalup?s Marijos ?ventov?je. Gvadalup?s Dievo Motina yra paskelbta visos – Piet? ir ?iaur?s Amerikos – dangi?k?ja glob?ja.
?iandien, kai ?ven?iame ?i? mylim? ?vent?, pirmiausia ? galv? ateina ?ven?iausios Mergel?s atvaizdas, ?spaustas paprastame valstie?io drabu?yje, sak? Pranci?kus Mi?i? homilijoje. Pasak jo, tas visame pasaulyje gerai ?inomas Gvadalup?s Mergel?s Marijos paveikslas – tai Vie?paties pirmosios mokin?s atvaizdas, tai vis? tikin?i?j? Motinos atvaizdas, tai ir visos Ba?ny?ios ?vaizdis, tai paveikslas, ?spaustas nuolankume to, kas esame ir k? turime, kas, i? ?alies ?iūrint, neatrodo labai vertinga, bet i? ties? yra didinga tiek, kiek sugeba perteikti Dievo ?ini?.
Popie?ius ragino atid?iai ?siklausyti ? Gvadalup?s Mergel?s Marijos ?od?ius: ?Argi nesu ?ia su jumis, argi nesu jūs? Motina?“ ?ven?iausiosios Mergel?s buvimas turi likti visam laikui ?spaustas kukliuose Dievo tautos nari? rūbuose, kvepian?iuose paprastais meil?s gestais puosel?jamomis doryb?mis. Gvadalup?s Marijos paveikslas – tai ?inia, kad ji yra mano motina, kad ji yra ?ia, ir ?i ?inia gina mus nuo daugyb?s socialini? ir politini? ideologij?, kurioms Gvadalup?s tikrov? da?nai naudojama. Gvadalup?s ?inia netoleruoja joki? ideologij?, sak? Pranci?kus. (jm / Pope)
