Popie?ius pamin?jo Sirakūz? A?ar? Madonos jubiliej?
Pranci?kus lai?k? arkivyskupui Francesco Lomanto pasiunt? Sirakūz? Madonos a?arojimo 70 metini? proga. A?aros i? Marijos paveikslo tek?jo 1953 m. vasar?. ?mogaus a?aros, saugomos Sirakūz? Madonos ?ventov?je, i?siver?? i? sutuoktini? miegamajame vir? lovos kab?jusio ?v?. M. Marijos Nekaltojo Prasid?jimo atvaizdo.
Popie?ius pamin?jo dvi stebuklingo ?vykio aplinkybes: jis ?vyko Antrojo pasaulinio karo pokario kontekste ir, antra, kukliame būste, kuriame gyveno pirmgimio vaiko laukusi jauna ?eima. Pastar?j? aplinkyb? popie?ius pavadino prana?i?ka, skatinan?i? ne tik prisiminti nepaprast? nam? ?idinio gro??, meil?s ir gyvyb?s ?idin?, bet ir remti santuoka pagr?st? ?eim?, i?keliant jos, kaip visuomen?s ir Ba?ny?ios pamatin?s l?stel?s, vert?.
Pasak popie?iaus, Motinos a?aros toliau liejasi, kai diskriminuojami silpniausieji, plinta smurtas ir karai – pralaim?jimai, pareikalaujantys nekalt? auk?.
Pranci?kus ragino gyvenimo ir istorijos i?m?ginim?, ypa? nerim? kelian?i? nūdienos kar? akivaizdoje, nepaliaujamai melsti Marijos, Taikos Karalien?s ir Nuliūdusi?j? Paguodos, u?tarimo.
?Jos motini?ka meil? tepaskatina tikin?iuosius tiesti taikos ir atleidimo kelius ir jais eiti, su meile pad?ti kūno ir sielos ligoniams, vieni?iems ir apleistiems. Tepaguod?ia ?inojimas, kad Dievo Motina, kurios ?aukiam?s A?ar? Madonos vardu, gausiai skleid?ia malones tiems, kurie jos ?aukiasi. (SAK / Pope)
