Popie?ius: ?iandien mums labai reikia tavo pagalbos, Motina Marija
?Nekaltai Prad?toji Mergel?! Ateiname pas tave su vilties ir sielvarto kupinomis ?irdimis. Mums labai reikia tavo pagalbos, mūs? Motina!“ – kreip?si popie?ius ? Dievo Motin?. – Pirmiausia norime tau pad?koti u? tai, kad tyliai, dien? ir nakt?, mus saugai. D?kojame u? ?veln? ir nuolatin? buvim? su mumis, kuris teikia mums paguod? ir vilt?. […] Jau vien tai, kad tu esi, primena mums, kad blogiui nepriklauso nei pirmas, nei paskutinis ?odis, kad mums lemta ne mirti, bet gyventi, kad mūs? likimas – ne neapykanta, o brolyb?, ne konfliktai, o darna, ne karas, o taika.
?Motina, – meld? Pranci?kus, – kreipk savo gailestingas akis ? visas neteisyb?s ir skurdo prispaustas tautas, ken?ian?ias karo i?m?ginimus. Pa?velk ? ken?ian?ius Ukrainos ?mones, ? smurto kamuojamus Palestinos ir Izraelio gyventojus. […] ?iandien, ?ventoji Motina, atne?ame tavo akivaizdon visas motinas, kurias drasko sielvartas; motinas, kurios gedi savo vaik?, nu?udyt? per kar? ir terorist? i?puolius; motinas, kurios mato vaikus, kurie ie?kodami vilties, i?vyksta ? bevilti?kas keliones; taip pat motinas, kurios trok?ta, kad j? vaikai būt? i?vaduoti i? priklausomybi? pan?i?, kuri? vaikai ken?ia d?l ilgos ir sunkios ligos. ?iandien, Marija, taip pat patikime tau visas moteris, kurios patyr? smurt?.“
?Motina, parodyk mums keli? ? atsivertim?, nes n?ra taikos be atleidimo ir n?ra atleidimo be atgailos. Tik Dievas gali pakeisti ?mogaus ?ird? savo malone. Malone, kuri tave gaubia nuo pat pirmos akimirkos.“