蜜桃交友

?vadiniuose  skyriuose popie?ius primena, kad enciklikoje ?Laudato Si’“ aptar? klimato kaitos ir kitas mūs? natūralios aplinkos problemas, kuri? prie?astys yra susijusios su asmenimis, visuomen?mis, valstyb?mis. Deja, negatyvios pasekm?s taip pat – jas jau?iame ar pajusime sveikatos apsaugos, darbo, prieigos prie resurs?, būsto, priverstini? migracij? ir kitose srityse. ?Tai pasaulin? socialin? problema, glaud?iai susijusi su ?mogaus gyvenimo orumu“. O mes vis dar jos nepaisome.    

Globali klimato kriz?

?Kad ir kaip stengtum?m?s juos neigti, sl?pti, nematyti ar sumenkinti, klimato kaitos po?ymiai yra vis akivaizdesni“, – ra?o popie?ius skyriuose, kuriuose cituoja duomenis apie klimato kait? (?r. 5–19 sk.) ir komentuoja kai kuriuos argumentus. Pasak Pranci?kaus, per pastaruosius kelerius metus mat?me ekstremali? rei?kini? ir atmosferini? svyravim? – kar??io bang?, sausr?, kit? ?em?s skund? – ap?iuopiamus simptomus tylios ligos, nuo kurios ken?iame visi. Jei tiesa, kad ne visos gamtos nelaim?s yra sukeltos klimato kaitos, tai galima pagr?sti, jog kai kurie ?mogaus sukelti klimato poky?iai reik?mingai didina ekstremali? rei?kini? tikimyb?. Jei klimatas at?ils 2 laipsniais, i?tirps did?ioji dalis Grenlandijos ir Antarktidos ledyn?, o tai visus smarkiai ir sunkiai paveiks.

Pasak popie?iaus, nesutinkantys arba neigiantys ?mogaus sukelt? klimato kait? da?nai pa?ymi, kad klimatas visada svyruoja, ?yla arba ??la. Ta?iau nepabr??iama, kad dabartiniai poky?iai apima ne tūkstantme?ius ar ?imtme?ius, kaip anks?iau, o vos vienos kartos gyvenim?. Pana?iai kartais pa?aipiai kalbama apie klimato kait?, nes da?nai patiriame ir ?al?io bang?, nors i? ties? tai yra alternatyvūs tos pa?ios problemos – globalaus klimato i?sibalansavimo – ?enklai. Sausros ir i?d?iūv? e?erai vienoje vietoje, potvyni? nu?luotos ?moni? gyvenviet?s kitose vietose turi t? pa?i? prie?ast?. Netrūksta t?, kurie, supaprastindami tikrov?, kaltina varg?us, kad jie turi per daug vaik? ir m?gina problem? i?spr?sti ?alodami ma?iau i?sivys?iusi? ?ali? moteris, kai i? ties? labiausiai ter?ia turtingiausios populiacijos.

?Nebegalima abejoti, kad klimato kaitos prie?astis yra antropin? – ??mogi?ka“, pa?ymi popie?ius, cituodamas duomenis, kurie ai?kiai rodo XIX am?iaus viduryje prasid?jusios industrin?s revoliucijos, masyvaus ?mogaus poveikio aplinkai, ?iltnamio efekto sukelian?i? duj? i?metimo ir klimato ?ilt?jimo s?saj?. Natūrali? veiksni?, kaip kad ugnikalni? i?siver?imai, nepakanka paai?kinti ?ilt?jimo spartai. ?Deja, klimato kriz? i? tikr?j? n?ra svarbi did?iosioms ekonomin?ms galyb?ms, kurios siekia gauti kuo didesn? peln? ma?iausiomis s?naudomis ir per kuo trumpesn? laik?“, – pa?ym?jo Pranci?kus. Pasak jo, jis mini ?iuos, rodos, akivaizd?ius dalykus ir tod?l, kad Katalik? Ba?ny?ioje taip pat yra nepagr?st? ir pa?aipi? nuomoni? apie klimato kait?.

Tuo tarpu jau dabartin?s klimato kaitos pasekm?s, kaip kad vandenyn? at?ilimas, deguonies suma??jimas – inerci?kai t?sis ?imtme?ius, kol normalizuosis. Tai padarys ?tak? daugyb?s rū?i? i?gyvenimui: daug j? jau nustojo būti mūs? pakeleiv?mis ?iame pasaulyje, nes tapo mūs? aukomis. Nebegalime sustabdyti did?iul?s ?alos, kuri? padar?me. Bet galime sp?ti i?vengti dar dramati?kesni? pasekmi?. O tam reikia platesnio ?vilgsnio: ne vien g?r?jimosi pa?anga, bet ir d?mesio pasekm?ms, kuri? prie? ?imtmet? niekas ne?sivaizdavo. ?mogaus gyvenimas glaud?iai susij?s su kitomis gyvyb?s formomis ir aplinka. Tai, kas nutinka viename planetos kampe, turi atgarsi? kitame. Tod?l, pasak popie?iaus, rizikuodamas ?kyr?ti jis nuolat kartoja: ?viskas yra susij?“ ir ?niekas nei?sigelb?ja po vien?“.

Stipr?janti technokratin? paradigma

Aplinkos degradavim?, t?sia Pranci?kus, lemia toks ?mogaus elgesys ir būdas j? suprasti, kok? jis enciklikoje ?Laudato Si’“ pavadino technokratine paradigma. Tai nuostata, pasak kurios, g?ris, tiesa, tikrov? gimsta i? pa?ios technologijos ir ekonomikos galios. Logi?ka ?ios nuostatos pasekm? yra ?augimo be pabaigos“ id?ja, taip ?avinti ekonomikos, finans? ir technologij? teoretikus. ?iandien ?i augimo be pabaigos ir ?mogaus be rib? nuostata vystosi, misdama pati savimi, vystosi toliau, kalb?dama apie dirbtin? intelekt? ir kitas technologijas. Ta?iau technologijoms reikalingi i?tekliai yra baigtiniai. O tai, kas yra aplink mus, n?ra paprasti i?tekliai, visi?kai priklausantys nuo ?mogaus valios ir ?geid?i?. Ir taip pat baugina mintis apie gali? ?monijai ir visam pasauliui, kuri gali būti sutelkta ? rankas t?, kurie valdo ?inojim?, duomenis ir didelius ekonominius i?teklius. Niekas negarantuoja, kad ?i galia bus panaudota geriems tikslams. Tokios galios sutelkimas nedidel?s ?monijos grup?s rankose yra baisi rizika. Ne kiekvienas galios augimas virsta ?monijos pa?anga. Istorijoje jau buvo moment?, kai ?av?jimasis pa?anga neleido pamatyti kai kuri? jos baisi? pasekmi?. Tai, kad technologij? progreso nelydi atitinkama ?mogaus atsakomyb?s, vertybi?, vystymosi, adekva?ios etikos, kultūros ir dvasingumo pa?anga, suteikianti ribas ir blaivi? savikontrol?, yra did?iul? ?iandienos ?monijos problema.  

Prie?ingai technokratinei paradigmai, mūs? pasaulis n?ra beribio ir nieko nepaisan?io i?naudojimo objektas. Jis taip pat n?ra ir ?r?mai“, kuriuose vystosi mūs? gyvenimas ir sumanymai, nes mes patys esame jo dalis. O tai rei?kia, kad nesame jam svetimi, tarsi i?or?s faktorius, kuris nedaro nieko kita, kaip tik ?aloja aplink?.  

??mogaus gyvenimas, protas ir laisv? yra dalis gamtos, kuri praturtina mūs? planet?, ir yra jos vidini? j?g? bei pusiausvyros dalis“, – pabr??? popie?ius. Sveika aplinka taip pat yra ?mogaus s?veikos su gamta vaisius, kaip visada ?inojo ?iabuvi? kultūros. Destruktyvi ir ?alinga technokratin? paradigma ?veikiama ne paneigiant ?mog?, bet palaikant gamtini? sistem? ir socialini? sistem? s?veik?. Visiems reikia perm?styti ?mogaus galios, jos rib? ir jos reik?m?s klausim?, ypa? kai ta galia auga taip spar?iai, jog tapome pavojingi patys sau ir kitoms būtyb?ms.  

Popie?ius atkreip? d?mes?, kad da?nai galios etinis nuosmukis paslepiamas po rinkodara ir klaidinan?ia informacija, virsta naudingais ?rankiais rankose turin?i?j? i?tekli? daryti ?tak? vie?ajai nuomonei. Tai aplinkai ?al? padarysiant? projekt? leid?ia pristatyti kaip galimyb? ?mogui ir jo vaikams, nors ilgainiui liks tik nuniokota ?em?, o u? projekto pinigus ?sigyti namai taps kapais d?l jo sukelt? lig?. Tai n?ra i?sigalvojimai, i? ties? patyr?me toki? situacij?. Jos n?ra vien fizin?s ar biologin?s, bet susijusios su mūs? ekonomika ir mūs? m?stymo būdu. Popie?ius persp?jo ir d?l ?meritokratijos“ (vald?ios nusipelnymo) id?jos. Viena yra pagirtina iniciatyva ir atsakomyb?, kita – priedanga daugiausia galios turin?i?j? privilegijoms.   

Tarptautin?s politikos silpnumas

Norint pasaulyje u?tikrinti ilgalaik? ir tvar? augim? – o tai u?davinys kiekvienai kartai – reikia daugia?ali? susitarim? tarp valstybi?, tuo tarpu ?iandien daugia?ali?kumas yra kriz?je. Daugia?ali?kumo nereikia painioti su pasauliniu autoritetu, koncentruotu viename asmenyje ar elito grup?je. Daugia?al?s pasaulin?s organizacijos tur?t? tur?ti real? autoritet?, leid?iant? ?gyvendinti neatid?liotinus tikslus, nepriklausant? nuo kintan?i? politini? aplinkybi? ar nedideli? grupi? interes?. Pasak Pranci?kaus, vietoj senojo daugia?ali?kumo gelb?jimo reik?t? jo pertvarkymo dabartin?je globalioje perspektyvoje, ?inant, kad atsakymai gali būti surasti ir ma?oje valstyb?je. Pana?iai reikia ir senosios diplomatijos pertvarkymo. Jis taip pat primin? spontani?kai gimstan?ias iniciatyvas ?i? apa?ios“, kurios kompensuoja tarptautin?s bendruomen?s silpnum?: per vidutin? laikotar? toki? iniciatyv?, nulemt? kultūrini? main?, vienas kito pa?inimo ir integracijos, o ne galios elito sprendim?, bus daugiau.

?Pasaulis tampa tokiu daugiapoliu ir sud?tingu, kad veiksmingam bendradarbiavimui reikia kitoki? r?m?. Neu?tenka galvoti apie j?g? pusiausvyr?, reikia galvoti ir apie būtinyb? reaguoti ? naujus i??ūkius, pasauliniais mechanizmais atsakyti ? aplinkos, sveikatos, kultūros ir socialines problemas, ypa? siekiant ?tvirtinti pagarb? pagrindin?ms ?mogaus teis?ms, socialin?ms teis?ms ir rūpinimuisi bendrais namais. Reikia nustatyti universalias ir veiksmingas taisykles ?iai pasaulinei apsaugai u?tikrinti“, – ra?o Pranci?kus, pasak kurio, reikia institucij?, kurios rūpinasi vis?, o vien stipriausi?j? teis?mis.

Konferencijos apie klimat?

Dar viename teminiame skyriuje Pranci?kus ap?velg? konferencijas apie klimat?, kuriose dalyvauja kone 200 valstybi? atstovai. 1992 metais Rio de ?aneire buvo priimta JT konvencija apie klimato poky?ius, o dabar kasmet rengiamos j? pri?musi? ?ali? konferencijos (COP). Kai kurios i? j? leido ?engti svarbius ?ingsnius, kaip kad 1997 met? Kioto (COP3) ar 2015 met? Pary?iaus (COP 21) konferencijos, kai kurios didesni? vaisi? nedav?. Konferencij? metu ?vardytos atsakomyb?s ir u?duotys, nustatyti ?sipareigojimai, j? ?gyvendinimo ir patikrinimo mechanizmai. Deja, ?sipareigojim? da?nai n?ra laikomasi ir n?ra mechanizm?, kurie i? ties? gal?t? u?tikrinti j? laikym?si. Pastarieji keli metai, pa?enklinti pandemijos sukeltos sveikatos ir ekonomikos, taip pat karo Ukrainoje krizi?, pasi?ym?jo ir energijos krize, sugr??imu prie didesnio anglies naudojimo ir ?iltnamio efekto duj? i?metimo. Ta?iau negalima pasiduoti pesimizmui, prarasti tik?jimo ?mogaus sugeb?jimais, toliau bloginti varg?? situacij?, nustoti m?styti apie per?jim? prie ?vari? energetini? sistem?, turint omenyje būsim? konferencij? apie klimat? Dubajuje (COP28) ir dar kart? prisimenant, jog sprendimai negali būti vien techniniai, atskirti nuo ?moni? ir visuomeni? nuostat? bei problem?. Reikia plataus ?vilgsnio, kuris n?ra nei aplinkosauginis romantizmas, nei visuomeni? paliktas tu?tumas u?pildan?ios vadinamosios ?radikal?“ grup?s, o suvokimas, kad kalbame apie kiekvienos ?eimos ir jos vaik? ateit?. Popie?ius palink?jo, kad ?iuo po?iūriu COP28 tapt? istorine.

Dvasiniai motyvai

Paskutiniajame apa?talinio paraginime ?Laudate Deum“ apie klimato kriz?, skirt? visiems geros valios ?mon?ms, popie?ius Pranci?kus trumpai ap?velg? i? krik??ioni?ko tik?jimo kylan?ius motyvus megzti gerus ir teisingus santykius su kitais bei su aplinka, ragindamas apie tai svarstyti ir kitas religijas i?pa??stan?ius brolius ir seseris. Krik??ioni?koje perspektyvoje Kūrinija yra Dievo dovana protu apdovanotam ?mogui, kuris turi gerbti gamtos d?snius ir trapi? pusiausvyr? tarp pasaulio būtybi?. Kaip apa?talinio paraginimo prad?ioje, taip ir pabaigoje Pranci?kus pabr??? J?zaus d?mes? gamtai, nuostab? ir ?av?jim?si jos gro?iu ir jos būtyb?mis. Pasak Vie?paties, net Saliamonas pa?ioje savo didyb?je nebuvo pasipuo??s taip, kaip paprastos lauko lelijos (?r. Mt 6). Prisik?lusysis sl?piningai apgl?bia ir orientuoja ne vien ?mog?, bet ir vis? kūrinij? link pilnatv?s ateities. Krik??ioni?ka ir jud?ji?ka samprata pabr??ia ypating? ?mogaus vert? ir jo centrin? viet?, bet ?iandien būtina pridurti, jog ?mogaus gyvenimas nesuprantamas ir ne?manomas be kit? kūrini?. Visos Visatos būtyb?s yra susietos nematomais saitais ir sudaro vien? ?eim?.  

Laikas atsisakyti savipakankamo, visagalio ir neriboto ?mogaus id?jos ir taip perm?styti save, kad suprastume save kukliau ir turtingiau tuo pat metu, pa?ymi popie?ius, kviesdamas kiekvien? eiti susitaikymo su mus supan?iu pasauliu keliu, nacionalin?je ir tarptautin?je politikoje priimti toliaregius sprendimus, pasikeitimus ?tvirtinti kultūros, socialini? nuostat? ir ?pro?i? poky?iais.

???lovinkite Diev?“ – toks yra ?io lai?ko pavadinimas. Nes ?mogi?ka būtyb?, pretenduojanti pakeisti Diev?, tampa did?iausiu pavojumi sau pa?iai“, – paskutin?je dokumento eilut?je ra?o popie?ius Pranci?kus. (RK / Pope)