Popie?ius: tik?jimas mus ?pareigoja saugoti gamt?
Visa ?monija yra viena ?eima, pa?aukta gyventi bendruose namuose, ra?o popie?ius. Visiems mums kelia nerim? gamtai daroma ?ala. Dabartin? pandemijos kriz? dar ai?kiau parod?, kokie esame pa?eid?iami, kaip labai esame vieni su kitais susieti. Visi kartu gyvename pasaulyje ir esame atsakingi u? jo likim?, suprasdami, kad netinkamas elgesys su juo gali tur?ti rimt? pasekmi? ne tik aplinkai, bet ir ?moni? sambūviui.
Galime d?iugtis, sakoma popie?iaus kalbos tekste, kad ?iai laikais vis daugiau ?moni? suvokia dabartin?s pasaulio būkl?s rimtum? ir kad ekologijos tema tampa vis aktualesn?, daro vis daugiau ?takos politiniams ir ekonominiams pasirinkimams. Nors, antra vertus, suprantame, kad reikia dar labai daug nuveikti, o kartais, deja, matome ir labai daug l?tumo ar netgi ?ingsnius atgal.
Katalik? Ba?ny?ia, patikino popie?ius, yra pasiry?usi visapusi?kai remti pastangas saugoti mūs? vis? bendrus namus. Ji neturi paruo?t? konkre?i? sprendim?, kuriuos gal?t? pasiūlyti, ta?iau nori prabilti ? ?moni? s??ines, paskatinti rimt? ekologin? atsivertim?, be kurio ne?manoma atsakyti ? did?iuosius i??ūkius, su kuriais ?iandien susiduria ?monija.
Tik?jimas ?pareigoja krik??ionis saugoti gamt?, rūpintis pa?eid?iamiausiais broliais ir seserimis. ?ventasis Ra?tas mus moko, kad pasaulis neatsirado i? chaoso ir atsitiktinumo, bet kad j? sukūr? mylintis Dievas. Visata yra gra?i ir gera, o jos apm?stymas leid?ia mums ??velgti begalin? jos Kūr?jo gro?? ir gerum?. Kiekvienas sutv?rimas, net pats ma?iausias, yra Dievo meil?s kūrinys, turintis savo viet? pasaulyje. Krik??ionis privalo gerbti ir tausoti jam patik?t? kūrinij?. Ir nors ?mogus turi teis? naudotis gamtos vaisiais, jis negali laikyti sav?s jos savininku. Jei gamta laikoma tik pelno ?altiniu, tuomet i?siderina pasaulio harmonija, atsiranda nelygyb?, neteisyb? ir kan?ia. ?mogus yra pasaulio pri?iūr?tojas ir jam teks duoti savo darbo apyskait?.
Dabartin? ekologin? kriz? yra labai glaud?iai susijusi su mūs? laik? etine, kultūrine ir dvasine krize. D?l to, ra?o Pranci?kus, cituodamas savo enciklik? Laudato si’, ?negalime pasiduoti iliuzijai, kad savo santyk? su gamta bei aplinka ?stengsime i?gydyti nei?gyd? vis? svarbiausi? santyki? tarp ?moni?“ (LS 119). Kol neatsinaujins ?mogus, kol nebus i?gydyta ?mogaus ?irdis, tol nebus ?manoma tik?tis pagydyti ir pasaulio lig?, nuo kuri? ken?ia ?mon?s ir gamta.
Popie?ius ra?o, kad, nors kai kam mūs? planetos būkl? atrodo katastrofi?ka, o tam tikros situacijos netgi negr??tamos, mes, krik??ionys, neprarandame vilties, nes mūs? ?vilgsnis nukreiptas ? J?z? Krist?. Dievas at?jo ? pasaul? aplankyti savo kūrini? ir apsigyveno tarp mūs?. Jis mus gydo ir skatina i? naujo atrasti prarast? harmonij?, atkurti darnius santykius ir su savo broliais bei seserimis, ir su gamta. (JM / Pope)
