Popie?ius Lietuvoje: Vilniaus oro uoste ir prezidentūroje
Gerbiamoji Prezidente,
Vyriausyb?s ir diplomatinio korpuso nariai,
Pilietin?s visuomen?s atstovai,
Gerbiami vald?ios atstovai,
Ponios ir ponai,
tai, kad ?i? piligrimyst? po Baltijos ?alis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip m?gdavo sakyti ?ventasis Jonas Paulius II, yra ?tyli kar?tos meil?s tik?jimo laisvei liudytoja“ (Kalba sutikimo ceremonijos metu, Vilnius 1993m. rugs?jo 4d.), mane be galo d?iugina ir teikia vilties.
D?koju Jums, gerbiamoji Prezidente, u? nuo?ird?ius sveikinimo ?od?ius, i?tartus savo ir visos tautos vardu. Kreipdamasis ? Jus, noriu pasveikinti visus Lietuvos ?mones, kurie ?iandien man atveria savo nam? ir savo t?vyn?s duris. Visiems Jums rei?kiu savo meil? ir nuo?ird?i? pad?k?.
?io vizito atvykau ypatingu Jūs? Valstybei metu, nes ?iemet ?ven?iate nepriklausomyb?s paskelbimo ?imtmet?.
?is ?imtmetis Jums buvo pa?enklintas daugybe i?bandym? ir kan?i?: kalinim?, tr?mim?, net kankinyst?s. Nepriklausomyb?s ?imtme?io min?jimas – tai proga stabtelti ir prisiminti visas ?ias patirtis, atgaivinti ry?? su tuo, kas ugd? Jūs? Valstyb?, rasti sprendim? ?iandienos i??ūkiams ir ?velgti ? ateit? dialogo ir vienyb?s su visais ?ia gyvenan?iais dvasioje, stengiantis, kad n? vienas j? nesijaust? atstumtas. Kiekvienai kartai tenka ?sis?moninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo prot?vi? atminim?. Ne?inome, kas bus rytoj, ta?iau ?inome, kad kiekviena karta privalo puosel?ti j? subrandinusi? ?siel?“, pad?jusi? kiekvien? akistat? su skausmu ar neteisybe paversti galimybe. Tik taip ?aknys, pad?jusios subrandinti vaisius, kuriais m?gaujam?s ?iandien, i?liks gyvybingos ir sveikos. O ?i tauta i? ties? turi tvirt? ?siel?“, kuri jai pad?jo nepalū?ti ir nuolat kurti! ?tai Jūs? himno eilut?: ?I? praeities tavo sūnūs te stipryb? semia“, kad dr?siai ?velgt? ? akis dabar?iai.
?I? praeities tavo sūnūs te stipryb? semia.“
Per vis? savo istorij? Lietuva sugeb?jo priglausti, suburti ir priimti ?vairiausi? tautybi? ir religij? ?mones. ?iose ?em?se visi rasdavo sau namus: lietuviai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainie?iai, arm?nai ir vokie?iai, katalikai, sta?iatikiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir ?ydai – visi taikiai gyveno drauge, kol ?sigal?jo totalitarin?s ideologijos, kurios, s?damos smurt? ir nepasitik?jim?, pakirto geb?jim? priimti kit? ir nesureik?minti skirtum?. Semdamiesi stipryb?s i? praeities, i? naujo atrandate tas ?aknis ir atgaivinate tai, kuo esate i?skirtiniai ir saviti, tai, kas Jūs? valstybei pad?jo augti ir nepalū?ti: tolerancij?, svetingum?, pagarb? ir solidarum?.
?velgdami ? ?i? dien? pasaul?, kai gird?ti vis daugiau bals?, kurie, pasinaudodami nesaugumu ar kylan?iais konfliktais, s?ja susiskaldym? ir susiprie?inim? ar tvirtina, kad saugum? u?tikrinsime ir savo kultūr? i?saugosime tik bandydami atsikratyti kitais, juos sutrypti ar i?guiti, Jūs, lietuviai, turite tarti savo ?od?: ?Priimti skirtumus.“ Megzdami dialog?, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Ryt? ir Vakar?. Tai brand?ios istorijos vaisius, kur? Jūs? tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, o ypa? Europos S?jungai. Jūs savo kailiu patyr?te bandymus primesti vien? model? visiems, pagal kur? visi buvo sulyginti siekiant ?teigti, kad ma?umos privilegijos yra svarbesn?s nei kit? orumas ar bendras g?ris. Kaip teisingai ra?? BenediktasXVI: ?Trok?ti visuotin?s gerov?s ir d?l jos stengtis yra teisingumo ir meil?s reikalavimas. […] Artimas mylimas juo veiksmingiau, juo labiau rūpinamasi bendr?ja gerove, atitinkan?ia ir jo realius poreikius“ (Enciklika Caritas in veritate,7). Visiems ?iandienos konfliktams bus rasti ilgalaikiai sprendimai, jei jie bus grind?iami konkre?iu d?mesiu asmeniui, ypa? patiems pa?eid?iamiausiems, ir suvokimu, kad esame kvie?iami ?prapl?sti ?vilgsn?, kad pa?intume didesn? g?r?, atne?iant? naudos mums visiems“ (Apa?tali?kasis paraginimas Evangelii gaudium, 235).
?ia prasme semtis j?g? i? praeities rei?kia skirti ypating? d?mes? jaunimui, kuris yra ne tik Jūs? Valstyb?s ateitis, bet ir dabartis, jei tik sugeb?s neprarasti ry?io su tautos ?aknimis. Tauta, kurioje jaunimui pakanka vietos augti ir dirbti, pad?s jauniems ?mon?ms jaustis svarbiems aud?iant socialin? ir bendruomenin? audin?. Taip visi gal?s su viltimi ?velgti ? ateit?. Lietuva, apie kuri? jie svajoja, priklausys nuo nenuilstan?i? pastang? skatinti toki? politik?, kuri jaunus ?mones ragint? aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Be jokios abejon?s, tai taps vilties s?kla, nes suteiks pagreit? dinami?kam procesui, kuriame ?ios tautos ?siela“ ir toliau spinduliuos svetingumu: svetingumu svetim?aliui, svetingumu jaunimui, vyresnio am?iaus ?mon?ms ir neturtingiesiems, galiausiai – svetingumu atei?iai.
Gerbiamoji Prezidente, galite būti tikra, kad Katalik? Ba?ny?ia, kaip ir iki ?iol, negail?s pastang? ir visokeriopai prisid?s, kad ?i ?alis gal?t? i?pildyti savo pa?aukim? – tapti bendryst?s ir vilties tiltu.
