蜜桃交友

Brang奴s broliai ir seserys, laba diena!

Vis懦 pirma nor臈膷iau i拧reik拧ti savo jausm膮. 沤velgdamas 寞 jus, u啪 j奴s懦 matau daug kankini懦. Ne啪inom懦 kankini懦. Ne啪inom懦 ta prasme, kad net ne啪inome, kur jie buvo palaidoti. Net ir kai kurie i拧 j奴s懦, su viena pasisveikinau*, 啪ino, k膮 rei拧kia kal臈jimas. Pirmiausia 寞 galv膮 ateina vienas 啪odis 鈥� nepamir拧kite, saugokite atminim膮. Esate kankini懦 vaikai. Tai 鈥� j奴s懦 stipryb臈. Ir pasaulio dvasia tenesako jums k膮 nors kita, kas skirtinga, nei tai, k膮 i拧gyveno j奴s懦 prot臈viai. Prisiminkite savo kankinius. Imkite pavyzd寞 i拧 j懦. Jie nebijojo. Kai 拧iandien kalb臈jausi su vyskupais, su j奴s懦 vyskupais, jie sak臈: 鈥濳aip b奴t懦 galima prad臈ti beatifikacijos byl膮 daugeliui t懦, kuri懦 dokument懦 neturime, bet 啪inome, kad jie yra kankiniai?鈥� Tai paguod啪ia, buvo labai gera tai gird臈ti. R奴pinamasi tais, kurie mums paliko liudijim膮. Jie 鈥� 拧ventieji.

Vyskupas [Linas Vodopjanovas OFM, atsakingas u啪 pa拧v臋st膮j寞 gyvenim膮] kalb臈jo be u啪uolank懦 鈥搕aip kalba pranci拧konai. Jis sak臈: 鈥炁爄andien da啪nai ir 寞vairiais b奴dais m奴s懦 tik臈jimas yra i拧bandomas.鈥� Jis tur臈jo omenyje ne diktatori懦 persekiojimus, ne. 鈥濳art膮 atsiliep臋 寞 pa拧aukimo raginim膮, da啪nai nebejau膷iame d啪iaugsmo nei maldoje, nei bendruomeniniame gyvenime.鈥� Supasaul臈jimo dvasia ir bod臈jimasis viskuo, kas susij臋 su bendruomene, 鈥� tai antrosios kartos pagunda. M奴s懦 t臈vai kovojo, jie kent臈jo, buvo 寞kalinti, o mes galb奴t neturime j臈g懦 eiti pirmyn. Atkreipkite d臈mes寞 寞 tai!

Lai拧ke 啪ydams raginama: 鈥濸risiminkite ankstesnes dienas, nepamir拧kite savo prot臈vi懦鈥� (plg. 10, 32鈥�39). 艩寞 raginim膮 savo kalbos prad啪ioje skiriu jums.

Mano apsilankymas j奴s懦 拧alyje pa啪ym臈tas 拧iais 啪od啪iais: 鈥濳ristus J臈zus 鈥� m奴s懦 viltis.鈥� Besibaigiant 拧iai dienai aptinkame apa拧talo Pauliaus tekst膮, kuriame jis mus kvie膷ia víltis i拧tvermingai. Jis mus kvie膷ia víltis po to, kai paskelb臈 Dievo svajon臋 kiekvienam 啪mogui, dar daugiau 鈥� visai k奴rinijai, kad 鈥濪iev膮 mylintiems viskas i拧eina 寞 gera鈥� (Rom8, 28). Pa啪od啪iui ver膷iant, jis visk膮 鈥瀒拧tiesina鈥�.

艩iandien nor臈膷iau su jumis pasidalyti 拧iai vil膷iai b奴dingais bruo啪ais; tais, kuriais mes 鈥� kunigai, seminaristai, vienuoliai ir vienuol臈s 鈥� esame pa拧aukti gyventi.

Pirmiausia, prie拧 pakviesdamas mus víltis, Paulius tris kartus pamini 啪od寞 鈥瀌ejuoja鈥�: dejuoja k奴rinija, dejuoja 啪mon臈s, dejuoja Dvasia mumyse (plg. Rom8, 22鈥�23. 26). Dejuojama d臈l sugedimo vergov臈s ilgintis pilnatv臈s. 艩iandien b奴t懦 gera sav臋s paklausti, ar mumyse yra ta dejon臈, ar prie拧ingai, m奴s懦 k奴nuose jau niekas nebedejuoja, nebesiilgi gyvojo Dievo? Kaip sak臈 j奴s懦 vyskupas, 鈥瀗ebejau膷iame d啪iaugsmo nei maldoje, nei bendruomeniniame gyvenime鈥�. Kai i拧tro拧kusi eln臈 baubdama ie拧ko vandens, taip ir mes tur臈tume ie拧koti Dievo gelmi懦, jo tiesos ir gro啪io. Brangieji, mes nesame 鈥濪ievo funkcionieriai鈥�! Galb奴t gerov臈s visuomen臈 mus persotino, perpild臈 paslaug懦 bei g臈rybi懦鈥� Ir galiausiai nuo visko apsunkome b奴dami pilni niekio; gal tai mus apsvaigina ar atpalaiduoja, ta膷iau m奴s懦 nepripildo. Dar blogiau: nebejau膷iame alkio. B奴tent mes, specialiai pa拧v臋stieji vyrai ir moterys, negalime sau leisti prarasti 拧ios vidin臈s dejon臈s, 拧irdies neramumo 鈥� ji tik Vie拧patyje randa atils寞 (plg. Augustinas, 滨拧辫补啪颈苍颈尘补颈&苍产蝉辫;I, 1, 1). 艩irdies neramumas. Jokia skubi informacija, jokia tiesiogin臈 virtuali komunikacija negali pakeisti m奴s懦 poreikio nusistatyti konkre膷ius ir ilgesnius momentus atkovojant, nes tam reikia nuolatini懦 pastang懦, laiko kasdieniam dialogui su Vie拧pa膷iu per mald膮 ir adoracij膮. Turime puosel臈ti Dievo tro拧kim膮, kaip ra拧臈 拧ventasis Kry啪iaus Jonas: 鈥濻tenkis b奴ti uolus maldoje, neapleisdamas jos net i拧orinio u啪imtumo metu. Ar valgydamas, ar gerdamas, kalb臈damasis su kitais ar k膮 kita darydamas, visada trok拧k Dievo ir 拧irdimi b奴k prie Jo prisiri拧臋s鈥� (Patarimai siekiant tobulumo, 9b).

艩i dejon臈 taip pat kyla kontempliuojant mus supant寞 pasaul寞. Tai pilnatv臈s 拧auksmas, kylantis d臈l m奴s懦 vargingiausi懦j懦 broli懦 nepatenkint懦 poreiki懦, d臈l jaunuoli懦, stokojan膷i懦 gyvenimo prasm臈s, d臈l senoli懦 vieni拧umo ir piktnaud啪iavimo k奴rinija. Tai dejon臈, siekianti sutelkti pastangas, idant paveiktume savo tautos, savo miesto 寞vykius ne darydami grupin寞 spaudim膮 ar rodydami gali膮, bet tarnaudami bendrajam g臈riui. M奴s懦 tautos 拧auksmas turi mus jaudinti kaip Moz臋, kuriam Dievas i拧 degan膷io kr奴mo aprei拧k臈 savo tautos kent臈jimus (滨拧3, 9). Dievo balso klausymasis maldoje mus 寞galina pamatyti, i拧girsti, pa啪inti kit懦 skausm膮, idant gal臈tume juos i拧laisvinti. Ta膷iau taip pat turime jaudintis, kai m奴s懦 tauta nustoja dejuoti, paliauja ie拧koti tro拧kul寞 mal拧inan膷io vandens. Tai momentas, kai reikia 寞啪velgti, kas u啪slopina m奴s懦 tautos bals膮.

艩auksmas, ver膷iantis mus ie拧koti Dievo maldoje ir adoracijoje, yra tas pats, kuris mus daro jautrius m奴s懦 broli懦 bei seser懦 skundui. Jie 寞 mus 鈥瀞udeda vilt寞鈥�, tod臈l reikia, pradedant nuo 寞d臈mios 寞啪valgos, organizuotis ir dr膮siai bei k奴rybi拧kai planuoti savo apa拧talavim膮. M奴s懦 buvimas teneb奴na paliktas improvizacijai, bet autenti拧kai teatsiliepia 寞 Dievo tautos poreikius ir taip tampa raugu mai拧yme (plg. Apa拧t. parag. Evangelii gaudium, 33).

Apa拧talas kalba ir apie 颈拧迟惫别谤尘臋. 滨拧tverm臋 kan膷ioje, 颈拧迟惫别谤尘臋 darant gera. Tai rei拧kia susitelkti 寞 Diev膮, likti tvirtai Jame 寞si拧aknijus, i拧likti i拧tikimiems Jo meilei.

J奴s, kurie esate vyresnio am啪iaus, 鈥� kaip 膷ia gal臈膷iau nepamin臈ti arkivyskupo Sigito Tamkevi膷iaus 鈥� 啪inote, k膮 rei拧kia liudyti 拧i膮 颈拧迟惫别谤尘臋 kent臈jimuose, k膮 rei拧kia 鈥瀡íltis, kai n臈ra jokios vilties鈥� (plg. Rom4, 18). Prie拧 jus naudota prievarta d臈l to, kad kovojote gindami pilietin臋 bei religin臋 laisv臋, 拧mei啪tai, 寞kalinimai ir tremtys nepalau啪臈 j奴s懦 tik臈jimo 寞 J臈z懦 Krist懦, istorijos Vie拧pat寞. Tod臈l daug k膮 turite mums pasakyti ir daug ko pamokyti. Taip pat galite daug k膮 patarti, nesmerkdami menamo jaunesni懦j懦 silpnumo. O j奴s, jaunesnieji, kai patiriate ma啪懦, dr膮s膮 atiman膷i懦 nusivylim懦 ir u啪sisklend臋 savyje linkstate 寞 elgsen膮 bei u啪si臈mimus, nesuderinamus su j奴s懦 pasi拧ventimu, ie拧kokite savo 拧akn懦 ir 啪velkite 寞 keli膮, kur寞 nu臈jo vyresnieji. Matau, kad 膷ia yra jaunimo. Pakartosiu, nes matau, kad 膷ia yra jaunimo: o j奴s, jaunesnieji, kai patiriate ma啪懦, dr膮s膮 atiman膷i懦 nusivylim懦 ir u啪sisklend臋 savyje linkstate 寞 elgsen膮 bei u啪si臈mimus, nesuderinamus su j奴s懦 pasi拧ventimu, ie拧kokite savo 拧akn懦 ir 啪velkite 寞 keli膮, kur寞 nu臈jo vyresnieji. Geriau pasirinkti kit膮 keli膮, nei pasitenkinti vidutini拧kumu. Tai jaunimui. Dar galite sp臈ti, durys yra atviros. B奴tent i拧m臈ginimai i拧kelia tai, kas b奴dinga krik拧膷ioni拧kai vil膷iai. Jei m奴s懦 viltis vien tik 啪mogi拧ka, galime nusivilti ir b奴ti nes臈km臈s su啪lugdyti. Ta膷iau taip n臈ra su krik拧膷ioni拧ka viltimi: i拧m臈ginim懦 啪aizdre ji atnaujinama ir nuskaistinama.

Tiesa, kad dabar kiti laikai ir gyvename kitokiomis aplinkyb臈mis. Ta膷iau taip pat tiesa ir tai, jog 拧ie patarimai geriausiai pasisavinami tada, kai patyrusieji sunkumus neu啪sisklend啪ia savyje, bet dalijasi jais naudodamiesi bendryst臈s momentais. J懦 pasakojimai n臈ra kupini nei pra臈jusi懦 laik懦 nostalgijos, tarsi anie b奴t懦 buv臋 geresni, nei u啪sl臈pt懦 kaltinim懦 tiems, kuri懦 emocin臈 sandara trapesn臈. Mokini懦 bendruomen臈 gali veiksmingiau semtis i拧tverm臈s tuomet, kai geba 鈥� kaip tas Ra拧to ai拧kintojas 鈥� integruoti tai, kas nauja ir sena (plg. Mt13, 52), ir kai s膮moningai supranta, kad i拧gyventa istorija yra tarsi med啪io 拧aknys, d臈l kuri懦 jis gali augti ir skleistis.

Galiausiai 啪velgti 寞 J臈z懦 Krist懦 kaip 寞 m奴s懦 vilt寞 rei拧kia susitapatinti su Juo, bendruomeni拧kai b奴ti Jo likimo dalininkais. Apa拧talui Pauliui i拧ganymas, kurio viliam臈s, neapsiriboja vien neigiamu aspektu 鈥� i拧laisvinimu i拧 vidinio ar i拧orinio, istorinio ar eschatologinio vargo. Jis apie tai kalba kaip apie ypa膷 teigiam膮 dalyk膮 鈥� dalyvavim膮 拧lovingame Kristaus gyvenime (plg. 1 Tes5, 9鈥�10), dalyvavim膮 Jo Karalyst臈s garb臈je (plg. 2 Tim4, 18), m奴s懦 k奴no atpirkim膮 (plg. Rom8, 23鈥�24). Tai rei拧kia 寞啪velgti unikalaus ir nepakartojamo Dievo plano sl臈pin寞, 鈥� plano kiekvienam i拧 m奴s懦. Nes niekas m奴s懦 taip giliai nepa啪ino ir nepa啪寞sta kaip Dievas. Tod臈l Jis mus siun膷ia 寞 tai, kas atrodo ne寞manoma. Jis la啪inasi nepasilikdamas galimyb臈s suklysti, kad mes atspind臈sime Jo S奴naus paveiksl膮. Jis 寞 mus sud臈jo savo l奴kes膷ius, o mes 寞 J寞 sudedame savo vilt寞.

Mes: 拧is 鈥瀖es鈥� integruoja ir kartu pranoksta individual懦 鈥瀉拧鈥�. Vie拧pats mus kvie膷ia, nuteisina ir pa拧lovina bendrai tokiu mastu, kad drauge apimama visa k奴rinija. Daugyb臋 kart懦 mes taip stipriai pabr臈啪davome asmenin臋 atsakomyb臋, kad bendruomeninis lygmuo tapdavo fonu, tik puo拧yba. Ta膷iau 艩ventoji Dvasia mus suburia, sutaiko m奴s懦 skirtumus ir teikia nauj懦 j臈g懦 vykdyti Ba啪ny膷ios misij膮 (plg. Apa拧t. parag. Evangelii gaudium, 131; 235).

艩i 拧ventov臈, kurioje esame susirink臋, yra pavadinta 拧vent懦j懦 apa拧tal懦 Petro ir Pauliaus vardu. Abudu apa拧talai suvok臈, koks turtas jiems buvo patik臈tas, abu skirtingu metu ir 寞vairiais b奴dais buvo pakviesti 鈥瀒rtis 寞 gilum膮鈥� (Lk5, 4). Visi esame Ba啪ny膷ios valtyje, nuolat trok拧dami 拧补耻办迟颈蝉Dievo, b奴ti i拧tvermingi i拧m臈ginimuose ir laikytis Kristaus J臈zaus kaip m奴s懦 vilties. Ir 拧i valtis atpa啪寞sta savo kertin臋 misij膮 鈥� skelbti garb臋, kurios viliam臈s 鈥� savo tautos centre, Prisik臈lusiame Kristuje esant寞 Diev膮 鈥� garb臋, kuri vien膮 dien膮, visos k奴rinijos su ilgesiu laukiama, apsireik拧 Dievo vaikuose. 艩tai i拧拧奴kis, kuris mus ragina: priesakas evangelizuoti. Tai m奴s懦 vilties ir m奴s懦 d啪iaugsmo prie啪astis.

Kaip da啪nai sutinkame li奴dn懦 kunig懦 ir vienuoli懦. Dvasinis li奴desys yra liga. Jie li奴dni, nes ne啪ino鈥� Li奴dni, nes neranda meil臈s, n臈ra 寞simyl臈j臋: ne寞simyl臈j臋 Vie拧paties. Jie atsisak臈 santuokos, 拧eimos gyvenimo ir nor臈jo sekti Vie拧pa膷iu. O dabar, atrodo, kad pavargo鈥� Ir u啪pl奴sta li奴desys. Pra拧au, kai pasijusite li奴dni, sustokite. Ir susiraskite i拧minting膮 kunig膮, i拧minting膮 vienuol臋. Jie i拧mintingi ne tod臈l, kad yra baig臋 universitet膮, ne, ne d臈l to. 滨拧mintingi tod臈l, kad geb臈jo eiti pirmyn myl臈dami. Eikite ir papra拧ykite j懦 patarimo. Kai u啪slenka tas li奴desys, galime prana拧auti: jei jis laiku nebus pagydytas, padarys i拧 j奴s懦 鈥瀞enbernius鈥� ir 鈥瀞enmerges鈥�. Nevaisingus vyrus ir moteris. Bijokite 拧io li奴desio! J寞 s臈ja velnias.

艩iandien tos marios, 寞 kuri懦 gelm臋 鈥瀟urime irtis鈥�, yra 拧ios i拧keliaujan膷ios Ba啪ny膷ios visi nauji scenarijai ir nuolat nauji i拧拧奴kiai. Turime sav臋s i拧 naujo klausti: ko Vie拧pats i拧 m奴s懦 pra拧o? Kas tos periferijos, kurioms labiausiai reikia m奴s懦 buvimo, idant ten atne拧tume Evangelijos 拧vies膮? (plg. Apa拧t. parag. Evangelii gaudium, 20).

Kitaip, jei j奴s nesid啪iaugsite savo pa拧aukimu, kas patik臈s, jog J臈zus Kristus yra m奴s懦 viltis? Tik m奴s懦 gyvenimo pavyzdys parodys m奴s懦 vilties Jame prie啪ast寞.

Yra dar vienas dalykas, susij臋s su li奴desiu. Supainioti pa拧aukim膮 su 寞mone, su darbu 寞mon臈je. Dirbu t膮, darau an膮, 啪aviuosi tuo鈥� Esu laimingas, nes tai turiu. Bet rytojaus dien膮 ateina vyskupas, kitas ar tas pats, kitas vyresnysis ar vyresnioji ir tau sako: 鈥濶e, palik 拧it膮, eik kitur.鈥� Tai pralaim臈jimo momentas. Kod臈l? Nes tu suvoksi, kad 臈jai klaidingu keliu. Suvoksi, kad Vie拧pats, kuris tave pa拧auk臈 myl臈ti, yra tavimi nusivyl臋s. Nes tu mieliau rinkaisi b奴ti nenustygstan膷iu verteiva.

Prad啪ioje sakiau, kad gyvenimas sekant J臈zumi n臈ra funkcionieriaus ar funkcionier臈s gyvenimas. Tai gyvenimas, kupinas Vie拧paties meil臈s ir apa拧talinio uolumo d臈l 啪moni懦. Pateiksiu toki膮 karikat奴r膮. K膮 daro kunigas funkcionierius? Turi savo darbo laik膮, savo biur膮, atidaro savo biur膮 tam tikr膮 valand膮, dirba darb膮, u啪daro biur膮. O 啪mon臈s lauke. 沤mon臈s neprisiartina. Brang奴s broliai ir seserys, jei nenorite b奴ti funkcionieriai, pasakysiu jums vien膮 啪od寞 鈥� artumas! Artumas, buvimas greta. Arti tabernakulio, veidas 寞 veid膮 su Vie拧pa膷iu. Ir arti, greta 啪moni懦. 鈥濨et, t臈ve, 啪mon臈s neateina鈥︹�� Eik j懦 ie拧koti! 鈥炁爄andienos jaunimas neateina.鈥� Sugalvok k膮 nors: oratorij膮, kur pab奴tum su jais, jiems pad臈tumei. Artumas 啪mon臈ms. Ir artumas Vie拧pa膷iui tabernakulyje. Vie拧pats nori j奴s懦 kaip tautos ganytoj懦, vyr懦 ir moter懦. O ne valstyb臈s klero tarnautoj懦. Po to pasakysiu kai k膮 seserims, bet v臈liau.

Artumas rei拧kia gailestingum膮. 艩iame kra拧te, kur J臈zus apsirei拧k臈 kaip Gailestingasis J臈zus, dvasininkas negali neb奴ti gailestingas. Ypa膷 klausykloje. Pagalvokite, kaip J臈zus priimt懦 拧寞 啪mog懦 (ateinant寞 i拧pa啪inties). Juk t膮 varg拧el寞 jau pakankamai aptal啪臈 gyvenimas! Leiskite jam patirti atleid啪ian膷io T臈vo gl臈b寞. Pavyzd啪iui, jei negali duoti jam i拧ri拧imo, suteik jam broli拧k膮 ar t臈vi拧k膮 paguod膮. Padr膮sink j寞 eiti pirmyn! Patikink j寞, kad Dievas visk膮 atleid啪ia! Bet daryk tai su t臈vi拧ka 拧iluma. Niekuomet nenuvyk nieko nuo klausyklos, niekuomet nenuvaryk 拧alin! 鈥炁絠奴r臈k, tu negali鈥� a拧 dabar negaliu, bet Dievas tave myli, tu melskis, sugr寞啪k, ir pasikalb臈sime apie gyvenim膮鈥︹�� 艩itaip. Artumas. Tai yra b奴ti t臈vu. Negi tau ner奴pi tas nusid臈j臈lis, kad j寞 拧itaip nuveji? Nekalbu apie tai, kas vyksta 膷ia, nes j奴s懦 nepa啪寞stu. Kalbu apie kitas situacijas. Ir gailestingumas. Klausykla n臈ra psichiatro kabinetas. Klausykla n臈ra tam, kad knaisiotum臈s po 啪moni懦 拧irdis. Klausykla yra gailestingumo vieta. Dievo susitikimo su savo vaiku vieta.

D臈l to, brang奴s kunigai, artumas jums taip pat rei拧kia tur臈ti gailestingumo 寞s膷ias. O gailestingumo 寞s膷ios, 啪inote, kur gaunamos? Tabernakulyje.

O j奴s, brangios seserys鈥� Da啪nai matome seseris, kurios yra 拧aunios, 鈥� visos seserys yra 拧aunios 鈥� bet plepa, plepa, plepa鈥� J奴s paklauskite tos, kuris s臈di pirmoje vietoje kitoje pus臈je, prie拧paskutin臈, ar tur臈jo laiko plep臈ti kal臈jime, kai siuvo pir拧tines*. Paklauskit jos. Pra拧au, b奴kite motinos! B奴kite motinos, nes j奴s esate Ba啪ny膷ios ir 艩v膷. Mergel臈s Marijos ikona. Ir kiekvienas, kuris jus mato, tegu mato mam膮 Ba啪ny膷i膮 ir mam膮 Marij膮. Nepamir拧kite to. O mama Ba啪ny膷ia n臈ra 鈥瀞enmerg臈鈥�. Mama Ba啪ny膷ia neplepa, ji myli, patarnauja, augina. Jums artumas rei拧kia b奴ti motina: Ba啪ny膷ios ir 艩v膷. Mergel臈s Marijos ikona.

B奴ti arti tabernakulio, melstis. Jausti t膮 sielos tro拧kul寞, apie kur寞 kalb臈jau, ir b奴ti kartu su kitais. Kunigi拧koji tarnyst臈 ir pa拧v臋stasis gyvenimas yra ne funkcionieri懦, o gailesting懦 t臈v懦 ir motin懦 gyvenimas. Ir jei j奴s taip gyvensite, senatv臈je j奴s懦 拧ypsena bus nuostabi ir j奴s懦 akys 啪ib臈s! Nes j奴s懦 siela bus pilna 拧velnumo, romumo, gailestingumo, meil臈s, t臈vyst臈s ir motinyst臈s. Ir melskit臈s u啪 拧it膮 varg拧膮 vyskup膮. A膷i奴!