蜜桃交友

Labas vakaras visiems!

A膷i奴 jums, Monika ir Jonai, u啪 j奴s懦 liudijim膮! I拧klausiau j寞 kaip bi膷iulis, tarsi s臈d臈tume drauge kur nors bare po Jaunimo teatro spektaklio ir kalb臈tum臈s apie gyvenim膮, gurk拧nodami al懦 arba gir膮.

Ta膷iau j奴s懦 gyvenimas 鈥� tai ne teatro spektaklis. Jis realus, konkretus, kaip ir kiekvieno i拧 m奴s懦, esan膷i懦 膷ia, 拧ioje gra啪ioje aik拧t臈je, kuri膮 juosia dvi up臈s. Ir, kas 啪ino, gal visa tai pad臈s mums dar kart膮 perm膮styti j奴s懦 gyvenimo istorijas ir jose atrasti Dievo 啪ingsnius鈥� Nes Dievas nuolat eina per m奴s懦 gyvenim膮. Nuolat praeina. Vienas didis filosofas sak臈: 鈥濨ijau, kai Dievas praeina! Bijau Jo nepasteb臈ti!鈥�

J奴s, kaip ir 拧i arkikatedra, esate patyr臋 situacij懦, kurios jus visi拧kai su啪lugd臈, i拧gyven臋 gaisr懦, po kuri懦 atrod臈, kad nepaj臈gsite pakilti. 艩i 拧ventov臈 ne kart膮 buvo praryta liepsn懦, sugriauta, ir vis d臈lto visada atsirasdavo 啪moni懦, kurie ry啪davosi j膮 atstatyti i拧 naujo, kurie nepasiduodavo sunkumams, nenuleisdavo rank懦. Vienoje gra啪ioje alpie膷i懦 dainoje yra ma啪daug tokie 啪od啪iai: 鈥濳opimo meno paslaptis yra ne nenukristi, bet nukritus nelikti gul臈ti.鈥� Visada prad臈ti i拧 naujo ir 拧itaip kopti auk拧tyn. Ir j奴s懦 T臈vyn臈s laisv臈 yra i拧kovota t懦, kurie nesileido 寞veikiami teroro ir nelaimi懦. Tavo, Monika, t臈膷io gyvenimas, b奴kl臈 ir mirtis, tavo, Jonai, liga gal臈jo jus su啪lugdyti鈥� Ta膷iau j奴s esate 膷ia, kad pasidalytum臈te savo patirtimi 啪velgdami tik臈jimo akimis, pad臈dami ir mums pamatyti, kad Dievas dav臈 jums malon臋 i拧tverti, v臈l pakilti ir t臋sti gyvenimo kelion臋.

Klausiu sav臋s: kaip jumyse i拧siliejo 拧i Dievo malon臈? Ne i拧 oro, ne magi拧kai. Gyvenimo nesutvarkysi burt懦 lazdele. Tai 寞vyko per asmenis, su kuriais susikirto j奴s懦 gyvenimo keliai, per tuos gerus 啪mones, kurie stiprino jus savo tik臈jimo patirtimi. Gyvenime visada yra 啪moni懦, kurie mums i拧tiesia rank膮, kad pad臈t懦 atsikelti. Monika, tavo mo膷iut臈 ir mama, pranci拧kon懦 parapija tau buvo tarsi 拧i懦 dviej懦 upi懦 santaka: kaip Vilnel臈 寞teka 寞 Ner寞, taip tu 寞siliejai, leidaisi vedama 拧ios malon臈s srov臈s. Nes Vie拧pats mus gelbsti padarydamas mus tautos dalimi. Vie拧pats mus gelbsti leisdamas tapti tautos dalimi. Jis mus 寞traukia 寞 taut膮, ir m奴s懦 tapatyb臈 gal懦 gale bus priklausymas tautai. Niekas negali sakyti: 鈥濧拧 i拧sigelb臈siu pats vienas鈥�, visi esame susij臋 tarpusavyje, esame 鈥瀟inkle鈥�. Dievas panor臈jo 寞啪engti 寞 拧i膮 santyki懦 dinamik膮 ir patraukia mus prie sav臋s bendruomen臈je, suteikdamas m奴s懦 gyvenimui visapusi拧k膮 tapatyb臈s ir priklausomumo prasm臋 (plg. Apa拧t. parag. Gaudete et exsultate, 6). Ir tu, Jonai, kituose [啪mon臈se], savo 啪monoje ir santuokos dien膮 i拧tartame pa啪ade atradai prie啪ast寞 nepasiduoti, kovoti, gyventi. Neleiskite, kad pasaulis jus 寞tikint懦, jog geriau yra eiti po vien膮. Tie, kurie eina vieni, niekada taip ir nenueina. Taip, gyvenime tu gal臈tum susilaukti  s臈km臈s, bet be meil臈s, be bi膷iuli懦, be priklausymo tautai, be gra啪ios patirties rizikuoti drauge. Negalima keliauti vieniems. Nepasiduokite pagundai susikoncentruoti 寞 save, 啪i奴r臈ti 寞 savo pilv膮, tapti egoistais ar lengvab奴d啪iais skausmo, sunkum懦 ir praeinan膷ios s臈km臈s akivaizdoje. Dar kart膮 patvirtinkime, kad 鈥瀟ai, kas atsitinka kitam, atsitinka man鈥�. Eikime prie拧 srov臋 nepasiduodami tam individualizmui, kuris izoliuoja mus nuo kit懦, padaro mus egocentri拧kus ir pasip奴tusius, besir奴pinan膷ius tik savo 寞vaizd啪iu ir savo gerove. Susir奴pinusius savo 寞vaizd啪iu, tuo, kaip a拧 atrodau. Apgail臈tina gyventi prie拧ais veidrod寞, apgail臈tina. Gyvenimas gra啪us su kitais, m奴s懦 拧eimose, su draugais, dalyvaujant savo tautos kovose鈥� Toks gyvenimas yra gra啪us!

Esame krik拧膷ionys ir norime siekti 拧ventumo. Siekite 拧ventumo prad臈dami nuo susitikimo ir bendryst臈s su kitais 啪mon臈mis, b奴kite d臈mesingi j懦 poreikiams (plg. ten pat, 146). M奴s懦 tikroji tapatyb臈 yra susijusi su priklausymu tautai. N臈ra nei 鈥瀕aboratorin臈s鈥�, nei 鈥瀌istiliuotos鈥�, nei 鈥瀏rynakrauj臈s鈥� tapatyb臈s 鈥� toki懦 n臈ra. Yra keliavimo kartu, kovojimo kartu, myl臈jimo kartu tapatyb臈. Yra priklausymo 拧eimai, tautai tapatyb臈. Yra tapatyb臈, kuri tau suteikia meil臋, 拧velnum膮, r奴pinim膮si kitais. Tapatyb臈, kuri duoda j臈g懦 kovoti ir kartu 拧velnumo paglostyti. Kiekvienas pa啪寞stame gro啪寞 ir nuovarg寞 鈥� gra啪u, kai jaunimas pavargsta, tai 啪enklas, kad jie dirba, 鈥� o da啪nai net ir skausm膮 d臈l priklausymo tautai, j奴s tai 啪inote. 膶ia 寞leidusi 拧aknis m奴s懦 tapatyb臈, mes nesame 啪mon臈s be 拧akn懦. Mes nesame 啪mon臈s be 拧akn懦!

J奴s abu kalb臈jote apie dalyvavim膮 chore, mald膮 拧eimoje, katechez臋 ir pagalb膮 vargstantiesiems: tai galingi ginklai, kuriuos mums duoda Vie拧pats. Malda ir giesm臈 tam, kad neu啪sidarytume vien 拧io pasaulio imanenti拧kume: ilg臈damiesi Dievo j奴s i拧臈jote i拧 sav臋s ir gal臈jote Dievo akimis kontempliuoti, kas vyksta j奴s懦 拧irdyje (plg. ten pat, 147). Per muzik膮 j奴s atsiveriate klausymuisi bei vidiniam pasauliui ir taip leid啪iate, kad b奴t懦 paliestas j奴s懦 jautrumas, o tai visada yra gera proga dvasinei 寞啪valgai (plg. Sinodas, skirtas jaunimui, Instrumentum laboris, 162). 沤inoma, malda gali b奴ti ir 鈥瀌vasin臈s kovos鈥� patirtis, bet tik melsdamiesi i拧mokstame klausytis 艩ventosios Dvasios, atpa啪inti laiko 啪enklus ir atgauti j臈gas toliau kasdien skelbti Evangelij膮. Kaip kitaip gal臈tume 寞veikti nusiminim膮, matydami savo ir kit懦 啪moni懦 sunkumus, m奴s懦 pasaulyje vykstan膷ias baisybes? Kaip be maldos nepasiduotume min膷iai, jog viskas priklauso tik nuo m奴s懦, jog susid奴r臋 su prie拧yb臈mis esame vieni? 鈥濲臈zus ir a拧 鈥� absoliuti dauguma!鈥� Taip sakydavo vienas 拧ventasis, 拧v. Albertas Hurtado, nepamir拧kite 拧ito. Susitikimas su Juo, su Jo 啪od啪iu, su Eucharistija mums primena, kad neturi reik拧m臈s prie拧ininko stiprumas, nesvarbu, ar laimi 鈥濳auno 沤algiris鈥�, ar 鈥濾ilniaus Rytas鈥� [plojimai, juokas]鈥� Klausiu j奴s懦: kas pirmas? [Juokas]. Nesvarbu rezultatas, svarbu, kad Vie拧pats b奴t懦 su mumis.

Parama jums gyvenime buvo ir pagalbos kitiems patirtis, pamatymas, kad 拧alia m奴s懦 yra 啪moni懦, kuriems negera, dar blogiau negu mums. Monika, tu pasakojai apie savo darb膮 su ne寞galiais vaikais. Matydami kit懦 trapum膮, susiduriame su tikrove, ir tai neleid啪ia mums gyventi vien tik lai啪antis savo 啪aizdas. Li奴dna gyventi skund啪iantis. Li奴dna gyventi lai啪antis savo 啪aizdas! Kiek jaun懦 啪moni懦 palieka savo 拧al寞 d臈l galimybi懦 stokos! Kiek yra depresijos, alkoholio ir narkotik懦 auk懦! J奴s tai gerai suprantate. Kiek garbaus am啪iaus vieni拧懦 啪moni懦, neturin膷i懦 su kuo pasidalyti tuo, k膮 jie i拧gyvena, ir bijan膷i懦, kad gr寞拧 pra臈j臋 laikai. J奴s galite atsiliepti 寞 拧iuos i拧拧奴kius tiesiog b奴dami 拧alia, susitikdami tarpusavyje ir su kitais. J臈zus kvie膷ia mus i拧eiti i拧 sav臋s, rizikuoti susitinkant 鈥瀡eidas 寞 veid膮鈥� su kitais. I拧 ties懦 tik臈ti 寞 J臈z懦 da啪nai rei拧kia 拧uol寞 寞 tu拧tum膮 aklai pasitikint, o tai baisu. Kartais tik臈jimas veda mus 寞 diskusij膮 su savimi, kvie膷ia i拧eiti i拧 savo susikurt懦 schem懦, o tai gali mums sukelti kan膷i膮, atimti dr膮s膮. Ta膷iau b奴kite dr膮s奴s! Sekti J臈zumi 鈥� u啪degantis nuotykis, kuris suteikia m奴s懦 gyvenimui prasm臋, leid啪ia mums pasijausti bendruomen臈s dalimi, o ta bendruomen臈 mus dr膮sina, lydi, 寞pareigoja tarnauti kitiems. Mielas jaunime, tikrai verta sekti Kristumi, nebijokime dalyvauti revoliucijoje, 寞 kuri膮 Jis kvie膷ia, 鈥� 拧velnumo revoliucijoje (plg. Apa拧t. parag. Evangelii gaudium, 88).

Jei gyvenimas b奴t懦 teatro spektaklis arba video啪aidimas, jis b奴t懦 tiksliai apibr臈啪tas laike, tur臈t懦 prad啪i膮 ir pabaig膮, kai nusileid啪ia u啪danga arba kas nors laimi 啪aidimo partij膮. Bet gyvenimo laikas matuojamas kitaip, jis vyksta pagal Dievo 拧irdies ritm膮. Kartais yra paskubama, kartais atsiliekama, ie拧koma keli懦 ir jie i拧m臈ginami, vyksta poky膷iai鈥� Atrodo, jog nery啪tingumas kyla i拧 baim臈s, kad tuoj nusileis u啪danga arba kad chronometras mus i拧mes i拧 啪aidimo, neleis pakilti 寞 auk拧tesn寞 jo lyg寞. Ta膷iau gyvenimas 鈥� tai nuolatinis 臈jimas, gyvenimas vyksta kelyje, n臈ra susting臋s: gyvenimas yra 臈jimas ie拧kant teisingos krypties, nebijant suklydus gr寞啪ti atgal. Labai pavojinga keliavim膮 寞 tiksl膮 supainioti su labirintu, kai tu拧膷iai einama ratais per gyvenim膮, sukantis aplink save, nei拧einant 寞 keli膮, kuris veda pirmyn. Nesileiskite 寞viliojami 寞 labirint膮, i拧 kurio sunku i拧eiti, bet b奴kite keliaujantis jaunimas. Jokio labirinto 鈥� 寞 kelion臋!

Nebijokite apsispr臋sti u啪 Krist懦, imtis Jo reikalo, tai yra Evangelijos, 啪monijos, 啪moni懦 reikalo. Nes Jis niekada nei拧lips i拧 j奴s懦 gyvenimo valties, visada lauks m奴s懦 gyvenimo kry啪kel臈se, niekada nesiliaus mus k奴r臋s i拧 naujo, net jei mes kartais stengiam臈s save su啪lugdyti. J臈zus mums dosniai dovanoja daug laiko, kur yra erdv臈s nuopuoliams, kur niekas neprivalo emigruoti, nes yra vietos visiems. Bus daug norin膷i懦 pavergti j奴s懦 拧irdis, u啪kr臈sti j奴s懦 tro拧kim懦 laukus raug臈mis, bet jei dovanojame savo gyvenim膮 Vie拧pa膷iui, gal懦 gale geroji s臈kla nugali visada.

Monika ir Jonai, liudydami j奴s kalb臈jote apie savo mo膷iut臋, mam膮鈥� Nor臈膷iau jums pasakyti, 鈥� ir 拧iais 啪od啪iais pabaigsiu, b奴kite ram奴s, 鈥� nor臈膷iau jums pasakyti, kad neu啪mir拧tum臈te savo tautos 拧akn懦. Prisiminkite praeit寞, pakalbinkite senolius 鈥� n臈ra nuobodu kalb臈tis su vyresnio am啪iaus 啪mon臈mis. Eikite pas senolius ir papra拧ykite, kad jie jums papasakot懦 apie j奴s懦 tautos 拧aknis, d啪iaugsmus, kent臈jimus ir vertybes. 艩itaip, semdamiesi i拧 savo 拧akn懦, vesite pirmyn savo taut膮, savo tautos istorij膮 siekdami didesni懦 vaisi懦. Brangus jaunime, jei norite, kad j奴s懦 tauta b奴t懦 didi ir laisva, prisiminkite savo 拧aknis ir veskite taut膮 pirmyn. Labai jums d臈koju!