蜜桃交友

Labas vakaras visiems!

A?iū jums, Monika ir Jonai, u? jūs? liudijim?! I?klausiau j? kaip bi?iulis, tarsi s?d?tume drauge kur nors bare po Jaunimo teatro spektaklio ir kalb?tum?s apie gyvenim?, gurk?nodami al? arba gir?.

Ta?iau jūs? gyvenimas – tai ne teatro spektaklis. Jis realus, konkretus, kaip ir kiekvieno i? mūs?, esan?i? ?ia, ?ioje gra?ioje aik?t?je, kuri? juosia dvi up?s. Ir, kas ?ino, gal visa tai pad?s mums dar kart? perm?styti jūs? gyvenimo istorijas ir jose atrasti Dievo ?ingsnius… Nes Dievas nuolat eina per mūs? gyvenim?. Nuolat praeina. Vienas didis filosofas sak?: ?Bijau, kai Dievas praeina! Bijau Jo nepasteb?ti!“

Jūs, kaip ir ?i arkikatedra, esate patyr? situacij?, kurios jus visi?kai su?lugd?, i?gyven? gaisr?, po kuri? atrod?, kad nepaj?gsite pakilti. ?i ?ventov? ne kart? buvo praryta liepsn?, sugriauta, ir vis d?lto visada atsirasdavo ?moni?, kurie ry?davosi j? atstatyti i? naujo, kurie nepasiduodavo sunkumams, nenuleisdavo rank?. Vienoje gra?ioje alpie?i? dainoje yra ma?daug tokie ?od?iai: ?Kopimo meno paslaptis yra ne nenukristi, bet nukritus nelikti gul?ti.“ Visada prad?ti i? naujo ir ?itaip kopti auk?tyn. Ir jūs? T?vyn?s laisv? yra i?kovota t?, kurie nesileido ?veikiami teroro ir nelaimi?. Tavo, Monika, t??io gyvenimas, būkl? ir mirtis, tavo, Jonai, liga gal?jo jus su?lugdyti… Ta?iau jūs esate ?ia, kad pasidalytum?te savo patirtimi ?velgdami tik?jimo akimis, pad?dami ir mums pamatyti, kad Dievas dav? jums malon? i?tverti, v?l pakilti ir t?sti gyvenimo kelion?.

Klausiu sav?s: kaip jumyse i?siliejo ?i Dievo malon?? Ne i? oro, ne magi?kai. Gyvenimo nesutvarkysi burt? lazdele. Tai ?vyko per asmenis, su kuriais susikirto jūs? gyvenimo keliai, per tuos gerus ?mones, kurie stiprino jus savo tik?jimo patirtimi. Gyvenime visada yra ?moni?, kurie mums i?tiesia rank?, kad pad?t? atsikelti. Monika, tavo mo?iut? ir mama, pranci?kon? parapija tau buvo tarsi ?i? dviej? upi? santaka: kaip Vilnel? ?teka ? Ner?, taip tu ?siliejai, leidaisi vedama ?ios malon?s srov?s. Nes Vie?pats mus gelbsti padarydamas mus tautos dalimi. Vie?pats mus gelbsti leisdamas tapti tautos dalimi. Jis mus ?traukia ? taut?, ir mūs? tapatyb? gal? gale bus priklausymas tautai. Niekas negali sakyti: ?A? i?sigelb?siu pats vienas“, visi esame susij? tarpusavyje, esame ?tinkle“. Dievas panor?jo ??engti ? ?i? santyki? dinamik? ir patraukia mus prie sav?s bendruomen?je, suteikdamas mūs? gyvenimui visapusi?k? tapatyb?s ir priklausomumo prasm? (plg. Apa?t. parag. Gaudete et exsultate, 6). Ir tu, Jonai, kituose [?mon?se], savo ?monoje ir santuokos dien? i?tartame pa?ade atradai prie?ast? nepasiduoti, kovoti, gyventi. Neleiskite, kad pasaulis jus ?tikint?, jog geriau yra eiti po vien?. Tie, kurie eina vieni, niekada taip ir nenueina. Taip, gyvenime tu gal?tum susilaukti  s?km?s, bet be meil?s, be bi?iuli?, be priklausymo tautai, be gra?ios patirties rizikuoti drauge. Negalima keliauti vieniems. Nepasiduokite pagundai susikoncentruoti ? save, ?iūr?ti ? savo pilv?, tapti egoistais ar lengvabūd?iais skausmo, sunkum? ir praeinan?ios s?km?s akivaizdoje. Dar kart? patvirtinkime, kad ?tai, kas atsitinka kitam, atsitinka man“. Eikime prie? srov? nepasiduodami tam individualizmui, kuris izoliuoja mus nuo kit?, padaro mus egocentri?kus ir pasipūtusius, besirūpinan?ius tik savo ?vaizd?iu ir savo gerove. Susirūpinusius savo ?vaizd?iu, tuo, kaip a? atrodau. Apgail?tina gyventi prie?ais veidrod?, apgail?tina. Gyvenimas gra?us su kitais, mūs? ?eimose, su draugais, dalyvaujant savo tautos kovose… Toks gyvenimas yra gra?us!

Esame krik??ionys ir norime siekti ?ventumo. Siekite ?ventumo prad?dami nuo susitikimo ir bendryst?s su kitais ?mon?mis, būkite d?mesingi j? poreikiams (plg. ten pat, 146). Mūs? tikroji tapatyb? yra susijusi su priklausymu tautai. N?ra nei ?laboratorin?s“, nei ?distiliuotos“, nei ?grynakrauj?s“ tapatyb?s – toki? n?ra. Yra keliavimo kartu, kovojimo kartu, myl?jimo kartu tapatyb?. Yra priklausymo ?eimai, tautai tapatyb?. Yra tapatyb?, kuri tau suteikia meil?, ?velnum?, rūpinim?si kitais. Tapatyb?, kuri duoda j?g? kovoti ir kartu ?velnumo paglostyti. Kiekvienas pa??stame gro?? ir nuovarg? – gra?u, kai jaunimas pavargsta, tai ?enklas, kad jie dirba, – o da?nai net ir skausm? d?l priklausymo tautai, jūs tai ?inote. ?ia ?leidusi ?aknis mūs? tapatyb?, mes nesame ?mon?s be ?akn?. Mes nesame ?mon?s be ?akn?!

Jūs abu kalb?jote apie dalyvavim? chore, mald? ?eimoje, katechez? ir pagalb? vargstantiesiems: tai galingi ginklai, kuriuos mums duoda Vie?pats. Malda ir giesm? tam, kad neu?sidarytume vien ?io pasaulio imanenti?kume: ilg?damiesi Dievo jūs i??jote i? sav?s ir gal?jote Dievo akimis kontempliuoti, kas vyksta jūs? ?irdyje (plg. ten pat, 147). Per muzik? jūs atsiveriate klausymuisi bei vidiniam pasauliui ir taip leid?iate, kad būt? paliestas jūs? jautrumas, o tai visada yra gera proga dvasinei ??valgai (plg. Sinodas, skirtas jaunimui, Instrumentum laboris, 162). ?inoma, malda gali būti ir ?dvasin?s kovos“ patirtis, bet tik melsdamiesi i?mokstame klausytis ?ventosios Dvasios, atpa?inti laiko ?enklus ir atgauti j?gas toliau kasdien skelbti Evangelij?. Kaip kitaip gal?tume ?veikti nusiminim?, matydami savo ir kit? ?moni? sunkumus, mūs? pasaulyje vykstan?ias baisybes? Kaip be maldos nepasiduotume min?iai, jog viskas priklauso tik nuo mūs?, jog susidūr? su prie?yb?mis esame vieni? ?J?zus ir a? – absoliuti dauguma!“ Taip sakydavo vienas ?ventasis, ?v. Albertas Hurtado, nepamir?kite ?ito. Susitikimas su Juo, su Jo ?od?iu, su Eucharistija mums primena, kad neturi reik?m?s prie?ininko stiprumas, nesvarbu, ar laimi ?Kauno ?algiris“, ar ?Vilniaus Rytas“ [plojimai, juokas]… Klausiu jūs?: kas pirmas? [Juokas]. Nesvarbu rezultatas, svarbu, kad Vie?pats būt? su mumis.

Parama jums gyvenime buvo ir pagalbos kitiems patirtis, pamatymas, kad ?alia mūs? yra ?moni?, kuriems negera, dar blogiau negu mums. Monika, tu pasakojai apie savo darb? su ne?galiais vaikais. Matydami kit? trapum?, susiduriame su tikrove, ir tai neleid?ia mums gyventi vien tik lai?antis savo ?aizdas. Liūdna gyventi skund?iantis. Liūdna gyventi lai?antis savo ?aizdas! Kiek jaun? ?moni? palieka savo ?al? d?l galimybi? stokos! Kiek yra depresijos, alkoholio ir narkotik? auk?! Jūs tai gerai suprantate. Kiek garbaus am?iaus vieni?? ?moni?, neturin?i? su kuo pasidalyti tuo, k? jie i?gyvena, ir bijan?i?, kad gr?? pra?j? laikai. Jūs galite atsiliepti ? ?iuos i??ūkius tiesiog būdami ?alia, susitikdami tarpusavyje ir su kitais. J?zus kvie?ia mus i?eiti i? sav?s, rizikuoti susitinkant ?veidas ? veid?“ su kitais. I? ties? tik?ti ? J?z? da?nai rei?kia ?uol? ? tu?tum? aklai pasitikint, o tai baisu. Kartais tik?jimas veda mus ? diskusij? su savimi, kvie?ia i?eiti i? savo susikurt? schem?, o tai gali mums sukelti kan?i?, atimti dr?s?. Ta?iau būkite dr?sūs! Sekti J?zumi – u?degantis nuotykis, kuris suteikia mūs? gyvenimui prasm?, leid?ia mums pasijausti bendruomen?s dalimi, o ta bendruomen? mus dr?sina, lydi, ?pareigoja tarnauti kitiems. Mielas jaunime, tikrai verta sekti Kristumi, nebijokime dalyvauti revoliucijoje, ? kuri? Jis kvie?ia, – ?velnumo revoliucijoje (plg. Apa?t. parag. Evangelii gaudium, 88).

Jei gyvenimas būt? teatro spektaklis arba video?aidimas, jis būt? tiksliai apibr??tas laike, tur?t? prad?i? ir pabaig?, kai nusileid?ia u?danga arba kas nors laimi ?aidimo partij?. Bet gyvenimo laikas matuojamas kitaip, jis vyksta pagal Dievo ?irdies ritm?. Kartais yra paskubama, kartais atsiliekama, ie?koma keli? ir jie i?m?ginami, vyksta poky?iai… Atrodo, jog nery?tingumas kyla i? baim?s, kad tuoj nusileis u?danga arba kad chronometras mus i?mes i? ?aidimo, neleis pakilti ? auk?tesn? jo lyg?. Ta?iau gyvenimas – tai nuolatinis ?jimas, gyvenimas vyksta kelyje, n?ra susting?s: gyvenimas yra ?jimas ie?kant teisingos krypties, nebijant suklydus gr??ti atgal. Labai pavojinga keliavim? ? tiksl? supainioti su labirintu, kai tu??iai einama ratais per gyvenim?, sukantis aplink save, nei?einant ? keli?, kuris veda pirmyn. Nesileiskite ?viliojami ? labirint?, i? kurio sunku i?eiti, bet būkite keliaujantis jaunimas. Jokio labirinto – ? kelion?!

Nebijokite apsispr?sti u? Krist?, imtis Jo reikalo, tai yra Evangelijos, ?monijos, ?moni? reikalo. Nes Jis niekada nei?lips i? jūs? gyvenimo valties, visada lauks mūs? gyvenimo kry?kel?se, niekada nesiliaus mus kūr?s i? naujo, net jei mes kartais stengiam?s save su?lugdyti. J?zus mums dosniai dovanoja daug laiko, kur yra erdv?s nuopuoliams, kur niekas neprivalo emigruoti, nes yra vietos visiems. Bus daug norin?i? pavergti jūs? ?irdis, u?kr?sti jūs? tro?kim? laukus raug?mis, bet jei dovanojame savo gyvenim? Vie?pa?iui, gal? gale geroji s?kla nugali visada.

Monika ir Jonai, liudydami jūs kalb?jote apie savo mo?iut?, mam?… Nor??iau jums pasakyti, – ir ?iais ?od?iais pabaigsiu, būkite ramūs, – nor??iau jums pasakyti, kad neu?mir?tum?te savo tautos ?akn?. Prisiminkite praeit?, pakalbinkite senolius – n?ra nuobodu kalb?tis su vyresnio am?iaus ?mon?mis. Eikite pas senolius ir papra?ykite, kad jie jums papasakot? apie jūs? tautos ?aknis, d?iaugsmus, kent?jimus ir vertybes. ?itaip, semdamiesi i? savo ?akn?, vesite pirmyn savo taut?, savo tautos istorij? siekdami didesni? vaisi?. Brangus jaunime, jei norite, kad jūs? tauta būt? didi ir laisva, prisiminkite savo ?aknis ir veskite taut? pirmyn. Labai jums d?koju!