蜜桃交友

Mi?i? homilija

?ventasis Morkus dal? savo Evangelijos mokymo skiria apa?talams. J?zus tarsi sustoja pusiaukel?je ? Jeruzal? nor?damas, kad jam priklausantieji atnaujint? sav?j? pasirinkim?, pilnai suprasdami, kad ?i mokinyst? apima ir i?bandym?, ir skausmo momentus. Evangelistas pasakoja t? J?zaus gyvenimo period?, primindamas, kad tris kartus J?zus prana?avo apie savo kan?i?; jie gi tuos tris kartus i?sak? savo sutrikim? ir pasiprie?inim?, bet Vie?pats visus ?iuos tris kartus nor?jo juos mokyti. K? tik gird?jome antr?j? i? ?i? trij? J?zaus kalb? apie savo kan?i? (Mk 9,30-37).

Krik??ionio gyvenimo kelias visuomet veda per kry?i?, kuris tuo metu atrodo, kad niekada nesibaigs. Pra?jusios kartos yra i?gyvenusios okupacijos ?kar?t?, kan?i? t?, kurie buvo tremiami, netikrum? d?l t?, kurie negr??o, ?skundim? ir i?davyst?s g?d?. I?minties knyga mums kalba apie teisiojo persekiojim?, apie t?, kuris patiria u?gaules ir kan?ias vien tik tod?l, kad yra geras (plg. 2,10-20). Kiek daug i? jūs? gali papasakoti pirmuoju asmeniu arba gimin?je esan?i?j? istorijas apie tai k?, tik k? perskait?me. Kiek daug i? jūs? mat?te svyruojant? tik?jim? d?l to, kad Dievas neat?jo apginti jūs?; kad nepaisant i?tikimyb?s Jam, Jis ne?siki?o ? jūs? istorij?. Kaunas ?ino, k? tai rei?kia; visa Lietuva tai gali paliudyti, kai nukre?ia ?iurpas vien tik i?tarus ?od? Sibiras, arba getai Vilniuje, Kaune ir kitur; visi vienbalsiai su apa?talu Jokūbu gali sakyti, jo lai?ko, kur? k? tik gird?jome, ?od?iais: kankina, ?udo, pavydi, kovoja ir kelia karus (plg 4,2).

Ta?iau mokiniai nenor?jo, kad J?zus kalb?t? jiems apie skausm? ir kry?i?; jie nieko nenori ?inoti apie i?bandymus ir kan?ias. Ir ?ventasis Morkus primena, kad jie buvo susirūpin? kitais reikalais, kad gr??dami namo diskutavo apie tai, kuris i? j? yra did?iausias. Broliai ir seserys, vald?ios ir garb?s tro?kimas yra labai paplit?s gyvenimo stilius t?, kurie nepaj?gia i?gyti i? savo praeities ?aizd?, ir galbūt tod?l ?iandien nenori ?sipareigoti darbui. Tod?l ir diskutuoja apie tai, kaip kas labiau su?ib?jo, kieno praeitis buvo tyresn?, kas turi daugiau teisi? nei kiti gauti privilegijas. ?itaip paneigiame mūs? istorij?, ?kuri yra garbinga kan?iomis, viltimi, kasdiene kova, tarnystei sunaudotu gyvenimu, nuolatiniu sunkiu darbu“ (Ap. Ethort. Evangelii gaudium, 96). Tai sterilus ir tu??ias po?iūris – dabarties kūrime netur?ti kontakt? su mūs? tikin?ios liaudies i?kent?ta realybe. Negalime būti kaip tie dvasiniai ?ekspertai“, kurie vertina tik i? i?or?s ir vis? laik? praleid?ia kalb?dami apie tai, ?kaip reikt? daryti“ (plg. ten pat).

J?zus, ?inodamas, k? jie galvoja, pasiūlo jiems prie?nuod? ?i? kov? d?l vald?ios ir pasiaukojimo atmetimo akivaizdoje; ir kad suteikt? i?kilmingumo tam, k? nori pasakyti, atsis?da kaip Mokytojas, pa?aukia juos, ir atlieka veiksm?: centre pastato vaik?; berniuk?, kuris ?prastai u?sidirbdavo smulki?j? atlikdamas darbus, kuri? niekas nenor?jo daryti. K? ?ia ?iandien, ?? sekmadienio ryt?, Jis pastatys ? centr?? Kas i? mūs? bus tie patys ma?iausieji, patys vargingiausieji, kuriuos privalome priimti ?imtosiose nepriklausomyb?s metin?se? Kas yra tie, kurie neturi nieko, kuo gal?t? atsilyginti, kad atmok?t? u? mūs? pastangas ir mūs? sav?s apribojim? d?l kito? Galbūt tai mūs? miesto etnin?s ma?umos arba bedarbiai, kurie yra priversti emigruoti. Galbūt tai vieni?i seneliai, o gal jaunuoliai, nerandantys gyvenimo prasm?s, nes yra netek? savo ?akn?. ?Centre“ - rei?kia esantis vienodu atstumu, taip, kad n? vienas negal?t? d?tis nemat?s, niekas negal?t? teigti, kad ?tai kit? atsakomyb?“, nes ?a? nepasteb?jau“ arba ?esu per toli“. Dovanoti save netrok?tant būti herojais, be aplodisment?, be noro būti pirmais.

Ten, Vilniaus mieste, Vilnel?s upei tenka aukoti savo vanden? ir netekti vardo ?tekant ? Ner?; ?ia, Kaune, yra tas pats: Neris praranda savo vard? atiduodama vanden? Nemunui. Tai mums kalba apie tai, kad būtume ?i?einanti“ Ba?ny?ia, nebijotume i?eiti ir eikvoti save net tada, kai atrodo, kad tampame nematomi, prarasti save d?l pa?i? ma?iausi?, u?mir?t?j?, d?l t?, kurie gyvena egzistencijos pakra??iuose. Ta?iau ?inokime, kad tas i??jimas, kai kuriais atvejais reikalaus sul?tinti ?ingsn?, palikti nuo?al?j nerim? ir skub?jim?, kad i?moktume pa?velgti ? akis, i?klausyti ir palyd?ti likus? kelkra?tyje. Kartais reiks elgtis, kaip sūnaus palaidūno t?vui, kuris prie dur? laukia gr??tan?io, kad gal?t? jas atverti, kai tik sūnus prisiartins (plg ten pat 46); arba kaip mokiniai, kuriems reikia i?mokti tai, kad kai priimi ma?ut?l?, priimi pat? J?z?.

Tad būtent d?l to esame ?ia, nekantraujame priimti J?z? Jo ?odyje, Eucharistijoje, ma?uosiuose. Priimti, kad Jis sutaikyt? mus su mūs? praeitimi ir lyd?t? mus dabartyje, kuri savo i??ūkiais ir savo ?enklais mus nuolat ?kvepia. Kad sektume kaip mokiniai, nes visa kas ?mogi?ka n?ra svetima Kristaus mokini? ?ird?iai, ir tokiu būdu jau?iame, kaip tampa mūs? savastimi d?iaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas, patiriami dabarties meto ?moni?, ypa? neturting?j? ir vis? prispaust?j? (plg II Vat. Sus. Past.Konst. Gaudium et Spes,1). ?tai kod?l mes kaip bendruomen? tikrai ir giluminiai esame solidarūs su ?monija – su ?io miesto ir visos Lietuvos ?mon?mis – ir su jos istorija (plg ten pat), norime dovanoti gyvenim? tarnyst?je ir d?iaugsme, ir tokiu būdu skelbti visiems, kad J?zus Kristus yra vienintel? mūs? viltis.

Popie?iaus kalba prie? ?Vie?paties Angelo“ mald? ir sveikinimas po maldos

Brangūs broliai ir seserys,

I?minties knygoje, kuri? gird?jome pirmajame skaitinyje, kalbama apie persekiojam? teis?j?, apie ?mog?, kuris pa?iu savo buvimu yra priekai?tas nedoriesiems. Nedoru vadinamas ?mogus, kuris engia varg??, nepasigaili na?l?s net negerbia senelio (1, 17-20). Nedor?lis mano, kad jo j?ga yra teisingumo matas. Engti silpnuosius, naudoti j?g? bet kokia forma, primesti m?stymo būd?, ideologij?, dominuoti kalboje, naudoti prievart? ar represijas siekiant palau?ti tuos, kurie tiesiog savo kasdieniu gyvenimu garbingu paprastu darb??iu ir solidariu elgesiu skelbia, kad kitoks pasaulis ir kitokia visuomen? yra ?manoma. Nedor?liui per ma?a vien to kad vedamas savo u?gaid? daro, k? nori; dar daugiau jis nenori, kad kiti daryt? gera ir taip atskleist? jo elgesio u?ma?ias. Nedor?lio blogis siekia sunaikinti g?r?. [V]

Prie? septyniasde?imt penkerius metus ?i Tauta mat? galutin? Vilniaus Geto panaikinim?; tokiu būdu u?baigiant prie? dvejus metus prad?t? tūkstan?i? ?yd? naikinim?. Kaip kad skaitome I?minties knygoje, ?yd? tauta per?jo per pa?eminimus ir kankinimus. Prisimindami ?iuos laikus, pra?ykime Vie?pat?, kad suteikt? mums ??valgumo dovan?, kad gal?tume laiku atpa?inti pra?ūtingas u?uomazgas pasirodan?ias ?vairiais pavidalais, kurie atrofuoja to nepatyrusi? kart? ?ird?, kad jie nepasiduot? sirenos giesmi? vilion?ms.

Evangelijoje J?zus mums primena apie pagund?: tro?kim? būti pirmiems, būti prana?esniais u? kitus, kad atid?iai bud?tume ir nepasiduotume jai, kuri gali u?simegzti kiekvieno ?mogaus ?irdyje. Kiek kart? yra atsitik? taip, kad kuri nors tauta ima manyti esanti prana?esn? u? kit?, turinti daugiau teisi? nei kita, daugiau privilegij? i?likti arba u?kariauti. Kokius priemones siūlo J?zus, kai pasirei?kia tokios u?uomazgos mūs? ?irdyse ar kurios nors visuomen?s arba tautos mentalitete? Tapti pa?iu paskutiniu ir vis? tarnu; būti ten, kur niekas nenori eiti, kur niekas neu?klysta, pa?iame atokiausiame u?kampyje; ir tarnauti, kuriant susitikimo erdves su pa?iais paskutiniais, su atstumtaisiais. Jei galia tam tarnaut?, jeigu leistume Evangelijai persmelkti mūs? gyvenimus, tuomet solidarumo globalizacija i? ties? būt? tikrove. ?Pasaulyje, ypa? kai kuriose ?alyse, i? naujo randan­tis ?vairioms karo ir konflikto formoms, mes, krik??ionys, turime primygtinai siūlyti pripa?inti kit?, gydyti ?aizdas, tiesti tiltus, megzti ry?ius ir pad?ti ne?ioti ?vieni kit? na?­tas“ (Gal 6, 2). (Apa?tali?kasis paraginimas Evangelii gaudium, 67).

?ia, Lietuvoje yra kry?i? kalnas, kur tūkstan?iai ?moni? nuo am?i? stat? kry?ius. Kvie?iu Jus, kalb?dami Vie?paties Angelo mald?, pra?yti Mergel?s Marijos, kad mums pad?t? pastatyti mūs? tarnyst?s kry?i?, mūs? apsisprendim? būti ten, kur mūs? reikia, ant to kalno, ant kurio gyvena paskutiniai i? paskutini?, kur reikalingas mūs? jautrus d?mesys atstumtiesiems, ma?umoms, kad pa?alintume i? mūs? aplinkos, i? mūs? kultūr? polink? nieku paversti kit?, t?sti atstūmim? t?, kurie mums nepatinka ir trukdo mūs? patogumui.

J?zus ma?iausi?j? pastato ? centr?, j? pastato mūs? vis? akivaizdoje, kad jaustume atsakomyb? atsiliepti. Prisimindami Mergel?s Marijos ?taip“, pra?ykime, kad ir mūs? ?taip“ padaryt? tokiu dosniu ir tokiu vaisingu kaip Jos.

[Vie?patie Angelas...]

Mieli broliai ir seserys,

Noriu pasinaudoti ?ia proga pad?koti Jos Ekscelencijai Respublikos Prezidentei ir kitiems Lietuvos vald?ios atstovams, taip pat Vyskupams ir jiems pad?jusiems parengti ?? mano vizit?; rei?kiu savo pad?k? visiems, kurie prisid?jo ?vairiais būdais, o ypa? savo maldomis.

Nor??iau ypating? mint? ?iomis dienomis skirti ?yd? bendruomenei. ?iandien po piet? a? melsiuosi prie paminklo Geto aukoms Vilniuje, septyniasde?imt penktosiomis jo sunaikinimo metin?mis. Tegul Auk??iausiasis laimina dialog? ir bendr? ?sipareigojim? teisingumui bei taikai.

Gra?aus sekmadienio! Skani? piet?!