蜜桃交友

Brang奴s broliai ir seserys!

Esame prie拧ais 鈥滱u拧ros Vartus鈥�, tiksliau prie to, kas liko i拧 拧io miesto sien懦, tarnavusi懦 apsigynimui nuo visoki懦 pavoj懦 ir provokacij懦, ir kuri 1799 metais u啪puolik懦 kariuomen臈s buvo visi拧kai sugriauta ir liko tik 拧ie vartai: kuriuose jau tada buvo 鈥淕ailestingumo Mergel臈s鈥� atvaizdas, 艩ventosios Dievo Motinos, kuri visuomet yra pasiruo拧usi mums pagelb臈ti, ateiti mums 寞 pagalb膮.

Jau nuo t懦 dien懦, Ji nor臈jo mus i拧mokyti, kad galima apginti be puolimo, kad galima b奴ti i拧mintingais be liguisto nepasitik臈jimo niekuo. 艩i Motina, paveiksle pavaizduota be K奴dikio, auksu kar奴nuota, yra vis懦 Motina; kiekviename, kurie 膷ia atvyksta, ji mato tai, ko labai da啪nai net mes patys nepaj臈giame suvokti: Ji 寞啪velgia savo S奴naus J臈zaus veid膮, 寞spaust膮 m奴s懦 拧irdyse.

Ir nuo tos akimirkos kai J臈zaus atvaizdas buvo 寞spaustas kaip anspaudas kiekvieno 啪mogaus 拧irdyje, kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimyb臋 susitikti Diev膮. Kai mes u啪sidarome savyje i拧 baim臈s, kai statome sienas ir u啪tvaras, galiausiai u啪kertame keli膮 J臈zaus Gerajai Naujienai, kuri istorij膮 ir gyvenim膮 veda pirmyn. Praeityje stat臈me per daug tvirtovi懦, bet 拧iandien mes jau膷iame poreik寞 pa啪velgti vieni 寞 kitus ir pripa啪inti vieni kitus kaip brolius, kad eitume kartu su d啪iaugsmu ir taika atrasdami ir patirdami brolyst臈s vert臋 (cfr Esort. Ap. Evangelii gaudium, 87). Kiekvien膮 dien膮 拧ioje vietoje Gailestingumo Motin膮 aplanko daugyb臈 啪moni懦 i拧 寞vairi懦 拧ali懦: lietuviai, lenkai, baltarusiai ir rusai; katalikai ir sta膷iatikiai. 艩iandien tai tampa 寞manoma komunikacij懦 ir tarp 拧ali懦 esan膷ios jud臈jimo laisv臈s d臈ka. B奴t懦 nuostabu, jeigu kartu su 拧ia jud臈jimo laisve augtume ir tarpusavio susitikimo bei solidarumo laisv臈je, kad gal臈tume dalintis dovanomis, kurias dovanai gavome, kad i拧eitume i拧 sav臋s pa膷i懦 ir dovanotume save kitiems, tuo pa膷iu priimdami ir kitus su j懦 skirtingumais kaip dovan膮 ir m奴s懦 gyvenimo turt膮.

Kartais atrodo, kad atsiv臈rimas pasauliui mus 寞meta 寞 konkurencijos erdv臋, kur 鈥溑緈ogus 啪mogui yra vilkas鈥�, kur vietos yra tik mus skaldantiems konfliktams, 寞tampai, kuri mus i拧sunkia, neapykantai ir prie拧i拧kumui, kurie m奴s懦 niekur neveda (cfr Esort. Ap. Gaudete et exultate. 71-72).

Gailestingumo Motina, kaip kiekviena gera motina, m臈gina suvienyti 拧eim膮 ir ku啪da kiekvienam 寞 aus寞: 鈥渋e拧kok savo brolio鈥�. Taip mums atveria duris 寞 nauj膮 prad啪i膮, 寞 nauj膮 au拧r膮. Mus veda prie slenks膷io, atsistojame tarsi prie Evangelijoje minimo turtuolio r奴m懦 slenks膷io (Lk 16,19-31), prie kurio 拧iandien m奴s懦 laukia vaikai ir 拧eimos aptek臋 kraujuojan膷iomis 啪aizdomis; ir tai n臈ra Lozoriaus 啪aizdos, kaip kad palyginime, tai J臈zaus 啪aizdos; kurios yra realios, tikros. Jie i拧 savo skausmo gelmi懦, i拧 savo tamsos 拧aukia, kad mes jiems atne拧tume gailestingosios meil臈s gydan膷i膮 拧vies膮. Nes gailestingoji meil臈 yra raktas, kuris atrakina dangaus vartus.

Brang奴s broliai ir seserys! Tegul per啪engdami 拧寞 slenkst寞 patirsime m奴s懦 tarpusavio santykius nutyrinan膷i膮 j臈g膮, o Motina tepadeda mums gailestingai ir nuolankiai 啪velgti 寞 kit懦 tr奴kumus, neauk拧tinant sav臋s prie拧 kitus (plg. Fil 2,3). M膮stydami ro啪inio sl臈pinius pra拧ykime Jos, kad b奴tume bendruomene, skelbian膷ia Krist懦 J臈z懦, m奴s懦 vilt寞, ir kurtume T臈vyn臋 galin膷i膮 priimti visus, sugeban膷i膮 i拧 Mergel臈s Motinos priimti dialogo ir kantrumo dovanas, artumo, mylin膷io atleidimo ir nesmerkian膷io svetingumo dovanas (plg Esort. ap. Evangelii gaudium 165); T臈vyn臋, kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingum膮, bet ne teisim膮. Te Marija visada b奴na Au拧ros Vartais visam 拧iam palaimintam kra拧tui!

Atsiduodami Jos vedimui dabar melskim臈s apm膮stydami Ro啪inio tre膷i膮j寞 d啪iaugsmo dalies sl臈pin寞.