Popie?ius Lietuvoje: Au?ros Vartuose
Brangūs broliai ir seserys!
Esame prie?ais ”Au?ros Vartus”, tiksliau prie to, kas liko i? ?io miesto sien?, tarnavusi? apsigynimui nuo visoki? pavoj? ir provokacij?, ir kuri 1799 metais u?puolik? kariuomen?s buvo visi?kai sugriauta ir liko tik ?ie vartai: kuriuose jau tada buvo “Gailestingumo Mergel?s” atvaizdas, ?ventosios Dievo Motinos, kuri visuomet yra pasiruo?usi mums pagelb?ti, ateiti mums ? pagalb?.
Jau nuo t? dien?, Ji nor?jo mus i?mokyti, kad galima apginti be puolimo, kad galima būti i?mintingais be liguisto nepasitik?jimo niekuo. ?i Motina, paveiksle pavaizduota be Kūdikio, auksu karūnuota, yra vis? Motina; kiekviename, kurie ?ia atvyksta, ji mato tai, ko labai da?nai net mes patys nepaj?giame suvokti: Ji ??velgia savo Sūnaus J?zaus veid?, ?spaust? mūs? ?irdyse.
Ir nuo tos akimirkos kai J?zaus atvaizdas buvo ?spaustas kaip anspaudas kiekvieno ?mogaus ?irdyje, kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimyb? susitikti Diev?. Kai mes u?sidarome savyje i? baim?s, kai statome sienas ir u?tvaras, galiausiai u?kertame keli? J?zaus Gerajai Naujienai, kuri istorij? ir gyvenim? veda pirmyn. Praeityje stat?me per daug tvirtovi?, bet ?iandien mes jau?iame poreik? pa?velgti vieni ? kitus ir pripa?inti vieni kitus kaip brolius, kad eitume kartu su d?iaugsmu ir taika atrasdami ir patirdami brolyst?s vert? (cfr Esort. Ap. Evangelii gaudium, 87). Kiekvien? dien? ?ioje vietoje Gailestingumo Motin? aplanko daugyb? ?moni? i? ?vairi? ?ali?: lietuviai, lenkai, baltarusiai ir rusai; katalikai ir sta?iatikiai. ?iandien tai tampa ?manoma komunikacij? ir tarp ?ali? esan?ios jud?jimo laisv?s d?ka. Būt? nuostabu, jeigu kartu su ?ia jud?jimo laisve augtume ir tarpusavio susitikimo bei solidarumo laisv?je, kad gal?tume dalintis dovanomis, kurias dovanai gavome, kad i?eitume i? sav?s pa?i? ir dovanotume save kitiems, tuo pa?iu priimdami ir kitus su j? skirtingumais kaip dovan? ir mūs? gyvenimo turt?.
Kartais atrodo, kad atsiv?rimas pasauliui mus ?meta ? konkurencijos erdv?, kur “?mogus ?mogui yra vilkas”, kur vietos yra tik mus skaldantiems konfliktams, ?tampai, kuri mus i?sunkia, neapykantai ir prie?i?kumui, kurie mūs? niekur neveda (cfr Esort. Ap. Gaudete et exultate. 71-72).
Gailestingumo Motina, kaip kiekviena gera motina, m?gina suvienyti ?eim? ir ku?da kiekvienam ? aus?: “ie?kok savo brolio”. Taip mums atveria duris ? nauj? prad?i?, ? nauj? au?r?. Mus veda prie slenks?io, atsistojame tarsi prie Evangelijoje minimo turtuolio rūm? slenks?io (Lk 16,19-31), prie kurio ?iandien mūs? laukia vaikai ir ?eimos aptek? kraujuojan?iomis ?aizdomis; ir tai n?ra Lozoriaus ?aizdos, kaip kad palyginime, tai J?zaus ?aizdos; kurios yra realios, tikros. Jie i? savo skausmo gelmi?, i? savo tamsos ?aukia, kad mes jiems atne?tume gailestingosios meil?s gydan?i? ?vies?. Nes gailestingoji meil? yra raktas, kuris atrakina dangaus vartus.
Brangūs broliai ir seserys! Tegul per?engdami ?? slenkst? patirsime mūs? tarpusavio santykius nutyrinan?i? j?g?, o Motina tepadeda mums gailestingai ir nuolankiai ?velgti ? kit? trūkumus, neauk?tinant sav?s prie? kitus (plg. Fil 2,3). M?stydami ro?inio sl?pinius pra?ykime Jos, kad būtume bendruomene, skelbian?ia Krist? J?z?, mūs? vilt?, ir kurtume T?vyn? galin?i? priimti visus, sugeban?i? i? Mergel?s Motinos priimti dialogo ir kantrumo dovanas, artumo, mylin?io atleidimo ir nesmerkian?io svetingumo dovanas (plg Esort. ap. Evangelii gaudium 165); T?vyn?, kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingum?, bet ne teisim?. Te Marija visada būna Au?ros Vartais visam ?iam palaimintam kra?tui!
Atsiduodami Jos vedimui dabar melskim?s apm?stydami Ro?inio tre?i?j? d?iaugsmo dalies sl?pin?.