S. Daria Panast i? Charkivo: per kan?ias atrandame Dievo artum?
Sesuo Daria Panast patyr? karo baisumus ir dvasia, ir kūnu. 2023 met? saus? ji ir vienas graik? katalik? kunigas buvo su?eisti netoli Lypci kaimo Charkivo srityje – rus? artilerijos sviedinys smog? Caritas automobiliui, kuriuo jie va?iavo kartu su dar dviem pagalbos darbuotojais. Pra?jus beveik dvejiems metams sesuo Daria t?sia tarnyst? Charkive kartu su kita vienuole. Ji pasakoja apie patirtus i?gyvenimus, pa?enklintus ?mogi?ka baime ir kan?ia, giliu pasitik?jimu Dievu ir būtinybe atpa?inti Jo buvim? per ?mones ir aplinkybes.
Pasak s. Darios, sunkiausios akimirkos – per bombardavimus, kurie da?nai vykdomi nakt?, kai ma?iausiai tikimasi. ?Ypa? sunku, kai jie yra labai arti. Meld?iu Vie?paties apsaugos, bet a? esu ?mogus, ir visada kyla baim?, kad kita raketa gali pataikyti ? mūs? namus“, – pasakoja s. Daria.
S. Daria prisimena, kad kai buvo su?eista, atrod?, kad gyvenimas baigiasi, kankino prie?taringi jausmai – ji ?inojo, kad Dievas neapleid?ia, kita vertus ?mogi?kai abejojo, ar tikrai yra pasirengusi savo gyvyb?. Ai?k? Dievo buvimo ?enkl? ji mat? po sprogimo gul?dama ligonin?je. Jaunas medikas gyd? jos sunki? ?aizd?. ?Per ?? jaunuol? a? pajutau Dievo patikinim?, kad Jis man?s neapleido“, – prisimena s. Daria.
Atsigavusi po traum? sesuo Daria, kilusi i? Vakar? Ukrainos, nusprend? likti Charkive. Pasak jos, rytin? Ukrainos dalis tam tikra prasme gali būti laikoma tik?jimo skelbimo misijos lauku. Ilgus metus trukusi ateistin? propaganda smarkiai pakenk? regionui, sutrikd? tik?jimo perdavim? i? kartos ? kart?. Dabar vienuol? jau?ia, kad ?leid?ia ?aknis, ji vertina vietini? ?moni? paprastum? ir atvirum?, kurie tikrai ie?ko Dievo ir trok?ta J? pa?inti. Dirbdama Carite, ji sutinka daug ken?ian?i? ?moni?, tai padeda jausti, kad Dievas nori jos ?ia.
Pra?jus beveik trejiems karo metams Ukrainoje jau?iasi i?sekimas. Atsakydama ? klausim? apie Charkivo ?moni? nuotaikas, sesuo Daria sako: ??mon?s nori būti laisvi. Taip, jie pavarg?, bet yra ir reik?ming? poky?i?: ?mon?s perm?sto savo gyvenim?“. ?mon?s pasakoja, kad visi?kai pasikeit? j? po?iūris ? gyvenim?, atsisak? nereik?ming? dalyk?, pasikeit? santykiai. Charkivas kei?iasi ir ?is pasikeitimas labiau jau?iamas sieloje, nei matomas akimis.
Sesuo Daria pabr??ia, kad ?iandien Ukrainoje pa?v?stiesiems svarbiausia i?likti arti Vie?paties, ugdyti mald?; kadangi pa?v?stame gyvenime malda, darbas ir poilsis yra persipyn?, tod?l Dievui skirtas darbas kartais tampa maldos forma.
(D?/Pope)
