Ukrainietis arkivyskupas: ?Did?iausia viltis – apginti orum?“
?Kai esi varginan?ioje situacijoje, viltis yra labai svarbi.“ Taip Vatikano ?iniasklaidai sak? arkivyskupas Borisas Gudziakas, JAV Filadelfijos ukrainie?i? arkivyskupas, pasakodamas, kaip Ukrainos Ba?ny?ia, nepaisydama vis? karo siaub?, padeda ?mon?ms puosel?ti vilt?.
?Mūs? viltis n?ra s?km?s ar pergal?s viltis. Viltis rei?kia: a? i?saugosiu savo orum?, nepaisydamas sunkum? ar pralaim?jim?, nes did?iausias pralaim?jimas mūs? gyvenime yra mirtis“, – pabr??ia arkivyskupas.
Nuo Rusijos invazijos prad?ios arkivyskupas Borisas Gudziakas Ukrainoje lank?si jau vienuolika kart? ir mat? griuv?sius, kan?i? ir skausm?, palietusius beveik kiekvien? ?eim? ir grup?. Jis yra Ukrainos kataliki?kojo universiteto Lvive prezidentas, kurio bendruomen? taip pat ken?ia d?l daugyb?s buvusi? ar esam? fronte ?uvusi? student? ir d?stytoj? bei j? artim?j? netek?i?. Neseniai ?i? bendruomen? sukr?t? dar vienas tragi?kas ir ?iaurus ?vykis: tarp septyni? ?moni?, ?uvusi? per Rusijos raket? atak? Lvive rugs?jo 4 d., buvo ir universiteto antrakurs? Daria. Kartu su ja ?uvo ir jos motina, 21 met? vyresnioji sesuo Jarina ir jaunesnioji sesuo Emilija. Vienintelis lik?s gyvas t?vas buvo sunkiai su?eistas.
??mogus gali ne?ti savo kry?i? ir ?veikti visus i??ūkius, su kuriais susiduria. Mes turime Dievo vaik? orum?. Kristuje tampame T?vo sūnumis ir dukterimis. Ba?ny?ios gyvenimas, krik??ioni?kasis gyvenimas, sakramentai, bendryst? sustiprina ?i? tapatyb?, o Ba?ny?ios gyvenimas maitina ?i? labai svarbi? ties?, teikian?i? vilt?“, – pastebi ganytojas. Ukrainos Graik? Katalik? Ba?ny?ia parod?, kad sugeba puosel?ti vilt?, pad?ti ?mon?ms atsistoti ant koj? ir pad?ti savo tikintiesiems kad ir kur jie būt?. ?iais metais Ukrainos Katalik? Ba?ny?ia ?ven?ia 140 met? gyvavimo Jungtin?se Amerikos Valstijose sukakt?. Per ?? istorijos tarpsn? ji pad?jo emigravusiems ?mon?ms pergyventi ekonomines, sociologines traumas, kar?. Filadelfijos ukrainie?i? arkivyskupas ?? matmen? patyr? savo ?eimoje – jo t?vai po karo pasitrauk? ? Vakarus, o XX a. ?e?tojo de?imtme?io prad?ioje atvyko ? JAV.
Kalb?damas apie sud?ting? dabartin? situacij?, kai milijonai ukrainie?i? ?vairiais būdais m?gina pasiprie?inti savo ?alies naikinimui, arkivyskupas pabr???, kad ?mon?s nenori atsisakyti savo orumo, laisv?s, galimyb?s gyventi savaip, melstis savo ba?ny?ioje, kalb?ti savo kalba, kurti savo bendruomen?. Rusijos okupacija ne?a mirt?. XX a. buvo nu?udyta 15 mln. ukrainie?i? ?emi? gyventoj?. Tarp j?, be pa?i? ukrainie?i?, buvo ?yd?, lenk?, rus? ir kit?.
?mon?s supranta – jei dabar nesigins, v?liau vyks naikinimas – okupacijos atveju vyrai būt? imami ? Rusijos armij? ir tur?t? stiprinti t? re?im?. Daug kas sako: ?Mes ken?iame jau 300 met? ir dabar esame pasireng? paaukoti savo gyvybes, kad nebereik?t? kent?ti mūs? vaikams ir anūkams“. Pasak arkivyskupo, nelengva tai suprasti nenuvykus ? Ukrain?. Ukrainos ?mon?s turi vilt?, tiki am?inybe. ?Tik?dami am?inybe, mirt? mes matome kitaip. Net ir ?ioje ?iaurioje, smurtin?je ir tragi?koje situacijoje ?manoma u??iuopti malon?“, – apibendrina arkivyskupas.
(D?/Pope)