XXXII eilinis sekmadienis
Anuo metu mokydamas J?zus kalb?jo miniai: ?Saugokit?s Ra?to ai?kintoj?, kurie m?gsta vaik??ioti su ilgais drabu?iais, būti sveikinami aik?t?se, u?imti pirmuosius kr?slus sinagogose ir garb?s vietas vai??se. Jie suryja na?li? namus, dangstydamiesi ilga malda. J? laukia itin grie?tas teismas.“ Atsis?d?s ties auk? skrynia, J?zus steb?jo, kaip ?mon?s met? ? skryni? smulkius pinigus. Daugelis turting?j? aukojo gausiai. At?jo viena suvargusi na?l? ir ?met? du pinig?lius, tai yra skatik?. Pasi?auk?s savo mokinius, J?zus pasak? jiems: ?I? ties? sakau jums: ?i varg?? na?l? ?met? daugiausia i? vis?, kurie d?jo ? auk? skryni?. Visi aukojo i? to, kas jiems atlieka, o ji i? savo neturto ?met? visa, k? tur?jo, visus savo i?teklius.“ (Mk 12, 38–44)
TIK?JIMAS DVIEJUOSE SKATIKUOSE
?io sekmadienio Evangelijos i?traukoje matome du prie?ingus paveikslus.
I? vienos pus?s – Ra?to ?inovai ir turtingieji, lankantys ?ventykl?.
J?zus yra ?ventykloje, stebi juos ir pra?o mokini? saugotis, kad nebūt? suklaidinti Ra?to ai?kintoj? matomumo.
?Jie m?gsta vaik??ioti su ilgais drabu?iais“… J?zaus laikais visi vyrai d?v?jo maldos skraist?, bet Ra?to ai?kintoj? skraist? buvo ypatingai plati, ilga ir puo?ni…
?Jie m?gsta būti sveikinami aik?t?se“… Jais buvo ?avimasi, juos atpa?indavo daugelis….
?Jie u?ima pirmuosius kr?slus sinagogose“… Sinagogose jiems buvo rezervuota ypatinga garbinga vieta…
?Jie u?ima garb?s vietas vai??se“… Per pokylius jie s?d?davo ar?iausiai ?eiminink?…
Ir pagaliau: ?Jie suryja na?li? namus, dangstydamiesi ilga malda”… Ra?o ai?kintojai ?ad?jo maldas mainais u? pinigus, kaip to meto teisininkai imdavo honorarus, nors u? tai gauti u?mokest? buvo draud?iama!
Tok? gyvenimo sumenkinim? pa??stame ir mes. Tai tikrov?, nuo kurios daugelis ken?ia, bet daugelis jos siekia.
J?zus nesigaili ?i? i?ori?kumo ir sav?s demonstravimo m?g?j?…
J? piktina tai, kad Ra?to ai?kintojai, būdami ?ventojo Ra?to, Biblijos ?inovai, atrodo, visk? ?inojo apie Diev?, ta?iau Dievas buvo tik j? lūpose, o ne ?irdyje. Jie pa?inojo J? protu, bet ne?inojo, kaip pa?inti ?irdimi. Jiems Dievas buvo ne susitikimas, o mokslas, kultūra, ka?kas, k? galima i?mokti atmintinai. Evangelija mums sako, kad galime visk? ?inoti apie Diev? ir laikytis vis? taisykli?, kiekvien? sekmadien? eiti ? Mi?ias, kas m?nes? eiti i?pa?inties, bet jei Vie?pats neprivers mūs? sielos suvirp?ti, o Jo ?od?iai nesudrebins mūs? ?irdies styg?, kokia bus nauda i? viso to, k? ?inome?
Noras pasirodyti, puikuotis yra meil?s prie?ingyb?. Meil? yra ne pasirodymas, bet pasidalijimas savo esybe. Tikroji meil? yra drabu?io dovanojimas, kai pats negali nusipirkti kito, ji yra mok?jimas apsieiti be kitam paaukotos duonos gabal?lio, teikiant pirmenyb? pasninkui…
Antrajame paveiksle susiduriame su varg?e na?le. Ra?to ai?kintoj? suerzintas J?zus eina atsis?sti prie auk? d??ut?s, esan?ios prie ??jimo ? ?ventykl? ir ten stebi, kaip minia meta ? j? monetas. Reikia atkreipti d?mes?: J?zus stebi ne ?kiek“, bet ?kaip“ aukoja ?mon?s.
Izraelyje na?l?s netur?jo jokio pragyvenimo ?altinio, joki? pajam?: jos gyveno elgetaudamos. Tie du skatikai tikriausiai buvo vienintel?s Evangelijoje minimos na?l?s dienos pajamos – tiek ji tesurinko i?maldos. Moteris atiduoda visk?, k? turi, tikrai visk?. D?l savo socialin?s pad?ties ji pasmerkta skurdui, ji neturi jokios teisin?s apsaugos, ta?iau nieko nepasilieka, nieko neu?sitikrina atei?iai. Jos dovana yra radikali. Ji visi?kai save patiki Dievui.
I? ties? J?zui nerūpi paaukota suma. Jam svarbu, kiek ? tai ?d?ta ?irdies, tuose dviejuose pinig?liuose ir yra sud?ta tai, kas yra tos varg??s moters ?irdyje.
Dievas nepra?o i? mūs? daikt?; Jam reikalingi mes patys. Mes norime, kad Dievas būt? mūs? gyvenime, bet nesiki?t? ? mūs? pasirinkimus ir nesuprantame, kad tik tas, kuris atiduoda save vis?, tur?s Visk?.
Jei ne J?zaus ?vilgsnis, niekas niekada nebūt? su?inoj?s apie ?i? moter?…
Neatsitiktinai J?zus pasirinko apa?talus ne i? kunig? ar to meto turtuoli?, bet i? ?moni?, kurie, galbūt, nebuvo labai intelektualūs, kartais kieti ir u?sispyr?. Apa?talai tur?jo nedaug, ta?iau J?zus, ?velgdamas ? juos, suprato, kad jie sugeb?s atiduoti vis? save. Meil? rei?kia ne kiekyb?, o kokyb?, ?irdies sugeb?jim? k? nors atimti i? sav?s, kad atiduotum kitam.
Na?l? ir yra mokinio, kuris visk? atiduoda ? Dievo rankas, pavyzdys.
Pasaul? i?laiko tokie vyrai ir moterys, kaip Evangelijoje minima na?l?. Apie juos niekada nepara?ys laikra??iai, nes jie gyvena pasl?pt? gyvenim?, susidedant? i? dien?, da?nai apkraut? darbu. Pirm?sias vietas Dievas skiria tiems, kurie mūs? namuose dovanoja gyvyb?, keldamiesi anksti ryte, kad paruo?t? pietus prie? eidami ? darb?, pri?iūri sergant? vaik?, i?laikydami ?ypsen? veide, ir atlieka tūkstan?ius niekam nematom? darb?. ?ventum? sudaro ma?i, nuo?irdūs gestai. Geb?jimas duoti net tada, kai nieko neturime, turi savyje ka?k? dievi?ko. Viskas, k? darome su meile, priartina mus prie Dievo absoliuto.
Kartais visas tik?jimas telpa dviejuose skatikuose…
Adolfas Gru?as
