S. ?ev?ukas: susitaikymas yra ilgas ir sunkus procesas
Vienas i? toki? aspekt? yra susitaikymas ir atleidimas, apie kuriuos kalba Ba?ny?ia. Karas ka?kada pasibaigs, o ?mon?s liks gyventi vienas ?alia kito, pa?ym?jo ?urnalistas. Atsakydamas Ukrainos Graik? Katalik? Ba?ny?ios galva pabr???, kad ? taut? susitaikym? negalima ?velgti pavir?utini?kai.
Tai daug met? trunkantis ir sunkus procesas. Yra daug motyv?, d?l kuri? negalima susitaikyti tuoj pat. Padarytos ?aizdos ir paliktos nuoskaudos yra perduodamos i? kartos ? kart?. Ganytojas pateik? ukrainie?i? ir lenk? susitaikymo pavyzd?. Lenk? ir ukrainie?i? diasporos ganytojai, ?v. Jono Pauliaus pakviesti ? Rom?, ?? proces? prad?jo prie? de?imtme?ius ir, galima pasakyti, jis vis dar t?siasi. Lenk? ganytojai jau tur?jo pana?ios patirties su Vokietijos ganytojais, su kuriais 1965 metais kartu paskelb? toki? formul? – ?atleid?iame ir pra?ome atleidimo“. Po II Pasaulinio karo to reik?jo tarp lenk? ir ukrainie?i?. ?iuo po?iūriu svarbus momentas ?vyko 2001 metais, kai kardinolas Lubomyras Husaras popie?iaus Jono Pauliaus II vadovautose beatifikacijos apeigose, kuri? met? palaimintaisiais paskelbti komunizmo kankiniai, papra?? lenk? tautos atleidimo u? istorines skriaudas, kurias jai padar? ukrainie?iai, sakydamas, jog nenori, kad sunkios praeities nuodai u?ter?t? dabart? ir sunaikint? ateit?. V?liau pana?us ?ingsnis ?engtas ir Var?uvoje. Bet ir po ?io abipusio atleidimo vienas kitam dar reikia nueiti tolim? keli?. Taip pat atsispirti nuolatiniams politik? m?ginimams i?naudoti tautos skausm?, ?adinti nuoskaudas, skatinti taut? susidūrim?.
Pasak did?iojo arkivyskupo, reikia prie?intis m?ginimams krik??ionyb? ?i?ko?ti“ per tam tikr? valstybinio re?imo motyv? filtr?, paver?iant j? valstyb?s ?rankiu. Tada skelbiama jau ne Kristaus Evangelija, bet valstyb?s ir nacionalinio egoizmo religija. Tai, nesl?p? ukrainietis ganytojas, jis mato Maskvos patriarchate, kuris kar? Ukrainoje pavadino ??ventuoju karu“. Tai rei?kia, kad pa?i? ukrainie?i? ortodoks? ?udymas tod?l, kad jie yra kitos valstyb?s pilie?iai, gali būti pavadintas ??ventu“. Tai sunku suvokti. Maskvos patriarchato tikintieji, kuri? yra ne vien Rusijoje, bet ir Ukrainoje, Moldovoje, kitose ?alyse, vyl?si, kad jos patriarchas bus j? gyn?jas, o ne Ba?ny?ios, kuri nori i?sipl?sti, ?auklys. ?i Ba?ny?ia pernelyg suart?jo su Rusijos valstyb?s siekiais ir tod?l susvetim?jo su savo bendruomen?mis kituose kra?tuose. ?ios Ba?ny?ios nariai Ukrainoje i?gyvena didel? tapatyb?s kriz? ir da?nai j? palieka. Ta?iau klaidinga manyti, kad jie papras?iausiai pareina ? kit?, pavyzd?iui, savaranki?k? Ukrainos ortodoks? Ba?ny?i?. Daug t?, kurie pasijuto i?duoti savo Ba?ny?ios, nebepasitiki jokia Ba?ny?ia. Tai didel? tragedija. Tod?l, pasak S. ?ev?uko, jis daug kart? tvirtino, jog ?rus? pasaulio“ ideologija u?minuoja pa?ios evangelin?s ?inios patikimum?.
Jei karas atitolino daug ?moni? nuo Dievo, tai tai taip pat tiesa, kad j? priartino ir, tam tikra prasme, privert? atrasti autenti?k? tik?jim?. Karas sudau?? pavir?utinius Dievo ?vaizd?ius, jie nebeveikia. ?Kur yra Dievas? Koks yra tikras Dievas?“ I? ?i? gili? egzistencini? klausim? gimsta autenti?ki atsivertimai. ?mon?s ie?ko gyvo ry?io su Dievu, atrasdami, kad jis, kaip bebūt? keista, yra tarp mūs? ir ken?ia su mumis. Kad ?moni? kan?ios yra Vie?paties kan?ia, kad jis kankinamas ir ?udomas, kaip ir ?mon?s. O tada ir viltis, kad Kristus prisikels nu?udyt?j?, nukankint?j? kūnuose, neb?ra tik abstrakti id?ja, bet i?gyventa tik?jimo patirtis. (RK / Pope)
