蜜桃交友

Anuo metu Pilotas paklaus臈 J臈z懦: 鈥濧r tu esi 啪yd懦 karalius?鈥� J臈zus atsak臈: 鈥濧r nuo sav臋s 拧ito klausi, ar kiti apie mane tau pasak臈?鈥� Pilotas tar臈: 鈥濨ene a拧 啪ydas?! Tavoji tauta ir auk拧tieji kunigai man tave 寞skund臈. Sakyk, k膮 esi padar臋s?鈥� J臈zus atsak臈: 鈥濵ano Karalyst臈 ne i拧 拧io pasaulio. Jei mano Karalyst臈 b奴t懦 i拧 拧io pasaulio, mano tarnai juk kovot懦, kad neb奴膷iau atiduotas 啪ydams. Bet mano Karalyst臈 ne i拧 膷ia.鈥� Tuomet Pilotas j寞 paklaus臈: 鈥濾adinasi, tu esi karalius?鈥� J臈zus atsak臈. 鈥濼aip yra, kaip sakai: a拧 esu karalius. A拧 tam esu gim臋s ir at臈j臋s 寞 pasaul寞, kad liudy膷iau ties膮. Kas tik brangina ties膮, klauso mano balso.鈥� (Jn 18, 33b鈥�37) 

碍础搁础尝驰厂罢臇

Dievo karalyst臈, arba dangaus karalyst臈 鈥� tai viena i拧 da啪niausiai pasikartojan膷i懦 s膮vok懦: tiek Senajame Testamente, tiek Evangelijoje, o ypa膷 J臈zaus pamoksluose. Tiesa, Kristus, u啪uot apie j膮 kalb臈j臋s tiesiogiai, pasinaudodamas doktrininiais teiginiais ir dogmatiniais apibr臈啪imais, mieliau j膮 pristatydavo miniai vaizdingiau, pasitelkdamas ypating膮 Jam ir mokiniams brang懦 stili懦 鈥� palyginim懦 kalb膮.

J臈zaus pasakojimuose Karalyst臈 kartais lyginama su 啪emdirbyst臈s pasauliu, kur yra s臈j臈jas, dygstanti s臈kla, laukas, kuriame yra pasl臈ptas lobis, arba kuriame kartu su geru gr奴du gali augti ir pikt啪ol臈s. Kitais atvejais J臈zaus l奴pose Karalyst臈 yra kasdienio darbo dalis: ne tik 奴kininko, bet ir to, kuris minko te拧l膮 su raugu, kad i拧kept懦 duon膮, to, kuris i拧plaukia 寞 j奴r膮 u啪mesti tinkl懦 ir pagauti 寞vairiausi懦 啪uv懦, to, kuris eina ie拧koti lobi懦 ar brangi懦 perl懦. Dar J臈zus mini Karalyst臋, kuri 鈥災痸yksta鈥� susidarius tam tikrai situacijai, pavyzd啪iui, kai 啪mogus dirba 拧eimininkui, kuris patiki savo turt膮 tarnams ir po ilgo laiko nori pamatyti j懦 darbo vaisius, arba kai 拧eimininkas pasigaili ir atleid啪ia skolas tiems, kurie negali j懦 sumok臈ti, arba kuris savo vynuogyno darbininkams moka vienodai, galb奴t sukeldamas nepasitenkinim膮 tarp geradari懦, arba kuris vietoje to, kad pakviest懦 visus 寞 savo s奴naus vestuvi懦 pokyl寞, sulaukia sve膷i懦 atsisakymo ir tada 寞sileid啪ia visus 寞manomus ir ne寞manomus asmenis. Bet kokiu atveju J臈zaus palyginimuose Karalyst臈 visada yra ka啪kas tokio, kas yra susij臋 su kasdienybe, su situacijomis, susiklostan膷iomis kasdieniniame gyvenime, su nusistatymais, kuriuos laikas nuo laiko 啪monija u啪ima Dievo at啪vilgiu.

Taip yra tod臈l, kad J臈zaus skelbiama Dievo karalyst臈 buvo, yra ir visada bus  啪monijos istorijos dalis, tiesa, ne tomis formomis, kuriomis da啪nai buvo norima j膮 pavaizduoti. Krik拧膷ionys painiojo Dievo Karalyst臋 su 啪emi拧k膮ja karalyste, su imperija, kuriai net suteik臈 鈥炁爒entosios鈥� vard膮 ir kurios vardan kariavo 啪iaurius karus bei j臈ga paverg臈 kit懦 kalb懦, rasi懦 ir religij懦 啪mones. Buvo ir naujesni懦 ir 鈥瀖oderni拧kesni懦鈥� bandym懦, kuriais siekta Dievo karalyst臋 sutapatinti su Ba啪ny膷ia, reikalaujan膷ia j膮 suvokti kaip 鈥瀟obul膮 visuomen臋鈥�, prie拧pastatydama save pasaulietinei liberaliai valstybei, neturin膷iai tikr懦 vertybi懦 ir orientyr懦.

A膷i奴 Dievui, 拧iandien n臈 vienas i拧 m奴s懦, krik拧膷ioni懦, neturi 寞啪奴lumo Dievo karalyst臈s tapatinti su Ba啪ny膷ia ar bet kuria kita 啪emi拧k膮ja karalyste. Vis d臈lto mums dar daug ko reikia i拧mokti, kad atrastume gili膮 Kristaus karaliavimo, kur寞 kasmet i拧kilmingai 拧ven膷iame, u啪baigdami liturginius metus ir prie拧 prad臈dami adventin臋 kelione, prasm臋.

Mes, J臈zaus mokiniai, neabejojame, kad Kristus yra visatos ir istorijos Karalius. Tuo tvirtai tikime ir jau膷iame Jo karali拧kum膮 bei vie拧patavim膮 vir拧 visko. Ta膷iau neturime leisti, kad mus suklaidint懦 i拧kilmingos intonacijos, ypa膷 拧io sekmadienio pirmajame ir antrajame skaitiniuose, kur vartojami apokaliptinei ar eschatologinei literat奴rai b奴dingi 寞vaizd啪iai ir posakiai.

J臈zaus karali拧kume n臈ra nieko imperinio ar antgamti拧ko. Taip, 膷ia kalbama apie am啪inyb臋, ta膷iau ji yra sukurta i拧 啪mogi拧kumo, laikinumo, aukos, mirties, vedan膷ios 寞 am啪in膮j寞 i拧ganym膮. Taip pat ir pokalbis tarp Piloto ir J臈zaus padeda mums suprasti, kad Kristaus karalyst臈 n臈ra pagr寞sta galia ir smurtu, juk, kaip pastebi J臈zus: 鈥濲ei mano karalyst臈 b奴t懦 i拧 拧io pasaulio, mano tarnai juk kovot懦, kad neb奴膷iau atiduotas 啪ydams. Bet mano karalyst臈 ne i拧 膷ia鈥�.

Tai karalyst臈 鈥瀙asaulyje鈥�, bet ne 鈥瀒拧 pasaulio鈥溾��

Tai Karalyst臈, kurioje i拧stumiama priklausymo tik vienai tautai logika ir 寞teisinama visuotin臈 pilietyb臈, neskiriant ras臈s, kalbos, socialin臈s kilm臈s ar kult奴ros鈥�

Tai karalyst臈, kurioje 啪mogus ne kovoja, kad apgint懦 tai, k膮 turi, bet tarnauja kitiems, net savo prie拧ams, kad laim臈t懦 tai, ko dar nepasiek臈, tai yra, visuotin臋 taik膮 ir taut懦 brolyb臋鈥�

Tai Karalyst臈, kurioje kiekvienas turi prisiimti savo atsakomyb臋 ir paliudyti ties膮 ne tod臈l, kad 鈥瀔iti mums apie J寞 pasak臈鈥�, bet tai, k膮 pats suprato ir i拧gyveno鈥�

Mokytojas visada mums sakys: 鈥濼aip yra, kaip sakai: a拧 esu karalius鈥�, kad primint懦, jog Jo akivaizdoje ne寞manoma neu啪imti pozicijos.

Taip, tai yra karalyst臈, kurioje m奴s懦 Karalius prisistato 啪em臈s galingiesiems su kar奴na ant galvos, bet ta kar奴na supinta i拧 er拧k臈膷i懦, su skeptru rankoje, bet vietoje jo Jis laiko nendr臋, karali拧kame soste, ant kurio, ta膷iau, nes臈dima, bet  ant kurio nukry啪iuojama.

M奴s懦 Karalius鈥� ir mes su Juo: nukry啪iuoti vis懦 istorijos nukry啪iuot懦j懦 b奴ryje,  nugalintys, nes nukry啪iuoti鈥�

Adolfas Gru拧as