Katalik? Ba?ny?ia Estijoje ?ven?ia 100 met? jubiliej?
Estijos Katalik? Ba?ny?ios ?imtme?io min?jimo renginiai vyko lapkri?io 2 ir 3 dienomis. Pagrindinis ?vykis buvo sekmadienio, lapkri?io 3 d., Mi?ios Talino ?v. apa?tal? Petro ir Pauliaus katedroje. Prie? 100 met? ?kurta Estijos apa?tali?koji administracija ?i? met? rugs?jo 26 d. buvo pertvarkyta ? Talino vyskupij?, tad prie? sekmadienio Mi?ias ?vyko ir ?iai vyskupijai vadovaujan?io vyskupo ingresas ? Talino katedr?.
Sukakties proga popie?ius Pranci?kus para?? lai?k? Talino vyskupui Philippe’ui Jourdanui. Pranci?kus vis? pirma mini savo vizit? Estijoje 2018 m., d?iaugiasi katalik? bendruomen?s per pastar?j? savo istorijos ?imtmet? paliudyta i?tikimybe, mini pirm?j? ?ios bendruomen?s ganytoj? vyskup? kankin? Eduard? Profittlich?, kurio uoli tarnyst? ir i?tikimyb?s Kristui liudijimas net iki kraujo praliejimo pas?jo s?kl?, kuri ir ?iandien duoda vaisi?. ?Tegul jo liudijimas visada būna ?kv?pimo ?altinis ir teprimena, kad kiekvienas geras darbas, net jei i? ?alies ?iūrint atrodo ma?as, ir kiekviena auka, gali daugeriopai praaugti savo kukli? prad?i? ir duoti daug vaisi?.“
Popie?ius ma?ajai Estijos katalik? bendruomenei, jos kunigams, pa?v?stiesiems ir tikintiesiems pasaulie?iams linki ir toliau su d?iaugsmu būti Kristaus mokiniais misionieriais. ?Tegul ?i sukaktis skatina jūs? kra?to dvasin? atsinaujinim?, teu?dega tarp jūs?, ypa? tarp jaunimo, nauj? uolum? skelbti Dievo meil?s, gailestingumo ir susitaikinimo ?ini?, ne?ti J?zaus ?vies? ir i?laisvinan?i? Evangelijos gali? visiems mūs? laik? ?mon?ms, taip pat ir tiems, kurie netiki ? Diev?“, – ra?o Pranci?kus. Popie?ius taip pat linki, kad Estijos katalikai, stengdamiesi kurti taikos, teisingumo, solidarumo ir kiekvieno ?mogaus orumo principais grind?iam? visuomen?, glaud?iai bendradarbiaut? su kit? krik??ioni?k? konfesij? i?pa?in?jais ir visais geros valios ?mon?mis. ?Tai ypa? svarbu ?iandienos karo Europoje kontekste, kuris kelia gil? nerim? ir yra tragi?kas tamsios praeities aidas.“
Prie? Estijos apa?tali?kosios administracijos ?kūrim?, iki 1924 m., Estijos teritorija ir joje gyven? negausūs katalikai ba?nytin?s administracijos po?iūriu priklaus? XIII a. prad?i? siekian?iai Rygos vyskupijai, apiman?iai vis? Livonijos teritorij?, vyskupijos steig?jo popie?iaus Inocento III pavadintai ?Marijos ?eme“.
Kai po Pirmojo pasaulinio karo Estija tapo nepriklausoma, buvo ?kurtas su valstyb?s ribomis sutampantis ba?nytinis teritorinis vienetas – apa?tali?koji administracija. Po ?kūrimo 1924 m. pirmuoju jos vadovu tapo ?ventojo Sosto diplomatas, apa?tali?kasis delegatas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, v?liau – nuncijus Rygoje, italas arkivyskupas Antonio Zecchini. 1931 m. naujuoju Estijos apa?tali?kosios administracijos vadovu buvo paskirtas vokietis misionierius j?zuitas Eduardas Profittlichas. Kai soviet? kariuomen? ??eng? ? Estij?, katalik? veikla buvo u?gniau?ta, kunigai i?tremti, o apa?tali?kasis administratorius i?ve?tas ? Rusijos kal?jim? ir nuteistas mirties bausme.
Eduardas Profittlichas (1880–1942) buvo pirmasis vyskupas Estijoje nuo Reformacijos laik?. Jis, vokietis j?zuitas, po studij? Romoje ir Krokuvoje 1930 m. atvyko ? Estij?. 1931 m. buvo paskirtas apa?tali?kuoju administratoriumi, o 1936 m. konsekruotas vyskupu. Soviet? S?jungai okupavus Baltijos ?alis prasid?jo Ba?ny?ios persekiojimai. 1941 m. prasid?jus Vokietijos ir SSRS karui, vos po keli? dien? nuo karo prad?ios arkivyskupas buvo suimtas, i?ve?tas ? Rusij? ir nuteistas mirties bausme. Sovietai nesusp?jo arkivyskupo su?audyti, jis mir? Kirovo kal?jime nuo kankinim? ir i?sekimo 1942 m. vasario 22 d., nesulauk?s mirties bausm?s ?vykdymo.
?lugus Soviet? S?jungai Estijos Katalik? Ba?ny?ia atgim?. Estijos apa?tali?kajai administracijai i? prad?i? vadovavo Vilniuje reziduojantys nuncijai, o 2005 m. Estijos apa?tali?kosios administracijos vadovu buvo paskirtas i? Prancūzijos kil?s vyskupas Philippe’as Jourdanas. ?i? met? rugs?jo 26 d. popie?ius Pranci?kus Estijos apa?tali?k?j? administracij? pertvark? ? Talino vyskupij?. ?iuo metu jai priklauso 6700 tikin?i?j?, kurie sudaro ma?iau negu pus? procento Estijos gyventoj?. (jm / Pope)
