XXVIII eilinis sekmadienis
Anuo metu, J?zui besiruo?iant i?keliauti, vienas ?mogus prib?g?s puol? prie? j? ant keli? ir klaus?: ?Gerasis Mokytojau, k? turiu daryti, kad laim??iau am?in?j? gyvenim??“ J?zus tar?: ?Kam vadini mane geru? Niekas n?ra geras, tik vienas Dievas. ?inai ?sakymus: Ne?udyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudin?k, gerbk savo t?v? ir motin?.“ Tas atsak?: ?Mokytojau, a? viso to laikausi nuo pat jaunyst?s.“ J?zus meiliai pa?velg? ? j? ir pasak?: ?Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, k? turi, i?dalyk varg?ams, tai tur?si lob? danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane.“ Po ?it? ?od?i? tasai apniuko ir nusimin?s pasitrauk?, nes tur?jo daug turto. J?zus apsidair? ir prabilo ? mokinius: ?Kaip sunku turtingiems ?eiti ? Dievo Karalyst?!“ Mokiniai buvo nustebinti jo ?od?i?. Tada J?zus v?l jiems tar?: ?Vaikeliai, kaip sunku patekti ? Dievo Karalyst?! Lengviau kupranugariui i?l?sti pro adatos aus?, negu turtuoliui ?eiti ? Dievo Karalyst?.“ Mokiniai dar labiau nustebo ir kalb?josi: ?Kas tada gal?s i?sigelb?ti?“ J?zus pa?velg? ? juos ir tar?: ?Tai ne?manoma ?mon?ms, bet ne Dievui: Dievui viskas ?manoma.“ (Mk 10, 17–27)
DID?IAUSIAS TURTAS
Klausimas, kur? u?dav? J?zui turtingas jaunuolis, i? tikr?j? yra nepaprastai svarbus: ?Gerasis Mokytojau, k? turiu daryti, kad laim??iau am?in?j? gyvenim??“
J?zaus atsakymas skamba i?kilmingai, nors, ties? sakant, ka?kiek nuvilia klaus?j?, nes atkartoja jau jam ?inomus reikalavimus. Vie?pats i?vardija penkis ?sakymus, susijusius su artimu, prid?damas dar vien?: ?Neapgaudin?k“.
Turtuoliui to nepakanka. Jis ai?kiai paliudija, kad t? ?sakym? laikosi vis? gyvenim?. Atrodyt?, siela tur?t? būti rami, ta?iau jis jau?ia, kad ka?ko trūksta. Jis teiraujasi J?zaus, k? dar gero tur?t? nuveikti, kad visiems laikams atrast? sielos ramyb?. Juk i? ties? ?mogui nepakanka vien tik savo susikurtos ramyb?s. Ka?kuriuo momentu ? ?ird? ?s?lina Dievo atsi?stas nerimas, kuris veda ? ie?kojim? keli?, pa?adina tro?kim? siekti antgamtin?s paguodos.
Kaip ra?o evangelistas Morkus, J?zus meiliai pa?velg? ? jaunuol?. Anks?iau jiedu nebuvo mat?si, ta?iau dabar I?ganytojas jame atpa??sta t? ie?kotoj?, kuriam reikia suvokti am?in?sias tiesas, ?mog?, trok?tant? Dievo artumo. Vie?pats myli t? garbing? ?mog? ir i?taria jo pageidautus ?od?ius: parduok visk?, i?dalink varg?ams, sek mane…
?ie trys nurodymai i?g?sdina ir nuliūdina jaunuol?. Evangelistas, kalb?damas apie t? moment?, panaudoja ?od? ?apniuko“, atrodyt?, tarsi kalb?t? apie staiga apsiniaukus? dang?. Matome nusiminus?, susirūpinus? ?mog?. Prad?ioje jis prib?go prie J?zaus, o dabar pasitraukia ramiu ?ingsniu. Prad?ioje jis tiesiog try?ko klausimais, o dabar tyli. Mai?tininkas pasidav?, ie?kotojas i?sigando: tikslas labai toli, o j? pasiekti reikia neeilin?s dr?sos…
Turtuolis nesuprato, kad laim? priklauso ne nuo turim? g?rybi?, o nuo sugeb?jimo duoti, kad ?ird? d?iugina ne pinigai, o ?mon?s, su kuriais dalijam?s savo gerumu, ir saugum? u?tikrina ne turtas, bet buvimas su Geruoju Ganytoju. Tikriausiai vis? gyvenim? jis ir liko toks: garbingas, liūdnas, susikaup?s ir tylus. Tokie yra ir daugelis krik??ioni?: garbingi ir nelaimingi. Jie kasdien laikosi vis? ?sakym?, kaip ir Evangelijoje minimas jaunuolis, bet tuo nesid?iaugia, nes taip elgiasi d?l to, kad ka?k? gaut? i? Dievo, o ne tam, kad d?iaugt?si, jog yra su Juo. Jie tarsi u?daryti pasaulio kal?jime, kur beveik viskas draud?iama, o visa kita privaloma. J? vaizduot?je viskas yra paremta atlyginimu arba bausme. Jie nepastebi, kad visame tame trūksta ?irdies, be kurios moral? tampa i?skai?iavimu, kuriame n?ra meil?s.
Vie?pats J?zus turtingam jaunuoliui siūl? bendryst?, ?imt? broli?, ta?iau jis pasirinko vienatv?. Jam buvo siūlomi begaliniai ?moni? lobiai, o jis pasirinko savo lob?, kur? sudar? daiktai. J?zus siūl? save, kaip nuostab?, gra?? ir palaimos kupin? ?altin?, kurio verta siekti, ta?iau ?mogui pasirod? brangesni jo sukaupti lobiai.
Negi viskas baigta? Tikriausiai ne, nes pabaigoje suskamba vilt? ?adinantys J?zaus ?od?iai: ?Dievui viskas ?manoma“. Dievas nori ?imt? kart? padauginti mūs? menkas galimybes, mūs? tu?tum? pripildyti jausmo ir ?viesos, kad pajustume, jog būti su Juo – tai geriausias mūs? gyvenimo pasirinkimas…
Adolfas Gru?as
