Lurdo vyskupas: dar ne laikas pa?alinti M. Rupniko mozaikas
Pilname?i? moter? seksualiniu ir psichologiniu prievartavimu ?tariamam kunigui ir menininkui i?kelta byla Vatikane. Prie? kur? laik? jis buvo pa?alintas i? j?zuit? ordino d?l atsisakymo ?vykdyti kai kuriuos vyresni?j? nurodymus. Popie?ius Pranci?kus papra?? Tik?jimo mokymo dikasterijos atnaujinti su M. Rupniku susijus? tyrim? ir byl?, nepaisant jau sukakusios senaties.
Vieni mano, kad ?ios mozaikos ?eid?ia galimai nuo dvasininko piktnaud?iavimo nukent?jusias moteris – keliasde?imt pa?v?st? pasaulie?i? ir bendrai vis? nukent?jusi? nuo dvasinink? seksualinio smurto orum?. Kiti mano, jog polemikos objektu tap? kūriniai, vaizduojantys J?z?, Marij? ir ?ventuosius, gyvena savo gyvenim?, kuris nebepriklauso nuo juos sukūrusio asmens ir nuo to, k? jis padar? ar padarys.
Pamatinis klausimas: koki? ?ini? skleid?ia Lurdo ?ventov?, kuri yra gydymo malon?s vieta, eksponuodama serijiniu piktnaud?iavimu ?tariamo asmens kūrybos darbus: susitaikymo, gydymo, prie?taravimo, ar papiktinimo? Lurdo vyskupas Jeanas-Marcas Micas komunikate patikino, kad, anot jo, būt? tinkamiau mozaikas pa?alinti i? pagarbos galimoms aukoms, tokiu būdu jas apsaugant. Ta?iau kol kas n?ra vienareik?mio atsakymo, nes nuomon?s, kaip elgtis, – stipriai poliarizuotos.
Tod?l, pasak vyskupo, dar per anksti spr?sti d?l mozaik? likimo – palikti jas ar pa?alinti – nes dar nepribrend?s laikas tokiam sprendimui.
Lurdo vyskupas J.-M. Micas pa?ym?jo, kad daug nuo dvasinink? seksualinio smurto ir piktnaud?iavimo nukent?jusi? asmen? vyskupijoje kalb?jo apie kan?ios ir smurto traum? atsinaujinim?, matant prie ??jimo è ?v?. Mergel?s Marijos Nekaltojo Prasid?jimo bazilik? esan?ias M. Rupniko mozaikas. Vyskupas primin?, kad pra?jusiais metais su ?ventov?s rektoriumi ?steig? komisij?, kuriai pavesta nuspr?sti, kaip atsiliepti ? i?kilusi? labai jautri? problem?. Tarp komisijos nari?, be piktnaud?iavimo auk? (ne tik prancūz?), sakralin?s dail?s ekspertai, advokatai, asmenys i? prevencijos ir kovos su piktnaud?iavimais sferos ir Lurdo ?ventov?s kapelionai. Be to, vyskupas pa?ym?jo, kad yra skait?s ir klaus?sis min?i?, kurias gin?ijama tema i?sak? kardinolai ir vyskupai, menininkai ir advokatai, nukent?jusieji ir garsiosios Marijos ?ventov?s piligrimai.
??ventov? trok?ta priimti visus, ypa? tuos, kurie ken?ia, ?skaitant nukent?jusius nuo dvasinink? piktnaud?iavimo, nepilname?ius ir suaugusius“, – patikino ganytojas. Anot jo, ken?iantieji ir su?eistieji, kuriems reikia paguodos ir atsiteisimo, turi būti pirmoje vietoje Lurde. Ta?iau kadangi daug kam tai atrodo negalima d?l ten esan?i? mozaik?, tinkamiausias sprendimas būt? jas pa?alinti, pa?ym?jo vyskupas. Jis patikslino, kad tai jo asmeni?kas nusistatymas ir kad jis, be to, ?ino, kad toks nusistatymas neturi plataus palaikymo ir kad yra tam stipriai prie?taraujan?i?.
Pasak vyskupo, sprendimas, kurio jis imt?si, būt? daugelio nesuprastas ir sukelt? dar didesn? susiprie?inim?. ?Kol kas n?ra geriausio ?manomo spendimo – jis dar nesubrendo“, – komunikate pa?ym?jo Lurdo vyskupas, pa?ad?j?s, kad jis toliau kliausis geros valios ?moni? patarimais, kaip rasti tinkam? sprendim? sud?tingam klausimui spr?sti.
Vis d?lto, Lurdo vyskupas jau dabar nusprend? suma?inti mozaik? regimum? – per kas vakar? vystan?ias marijines procesijas jos nebebus ap?vie?iamos. (SAK / Pope)
