蜜桃交友

Charkivas i?gyvena sud?ting? situacij?. Miest? naikina dronai, raketos, bombos, ?ūsta ar yra su?eid?iami civiliai gyventojai. Gegu??s 25 d. per i?puol? prie? prekybos centr? ?uvo 19 ?moni?, 54 buvo su?eisti. Gegu??s 31 d. nakt? rus? raketa pataik? ? penkiaauk?t? gyvenam?j? nam?, ?uvo trys ?mon?s ir 23 buvo su?eisti, tarp j? – medikas, nes rusai v?l panaudojo ?dvigubo smūgio taktik?“: antr? kart? atakavo tuo metu, kai i?puolio vietoje jau dirbo gydytojai, gelb?tojai ir policija.

Apie gyvenim? Charkive remiantis tik?jimu tokioje baisioje situacijoje  interviu Vatikano radijui pasakoja Charkivo-Zapori?ios Romos katalik? vyskupas Pavlo Hon?arukas. Per paskutinio gegu??s m?nesio tre?iadienio bendr?j? audiencij? vyskupas pasveikino popie?i? Pranci?k?, d?kodamas jam u? maldas ir param? Ukrainos ?mon?ms. Kaip Romos Katalik? Ba?ny?ios karini? kapelion? Ukrainoje vadovas jis ?teik? popie?iui kapeliono ?enklel?. ?Tai buvo labai ?ilta akimirka, popie?ius atrod? susijaudin?s. Buvo ai?ku, kad Ukraina yra jo ?irdyje“, – patikino vyskupas.

Vyskupas pasakoja, kad mieste, kuriame prie? Rusijos invazij? gyveno du milijonai gyventoj?, dabar j? liko perpus ma?iau, ?skaitant ma?daug 500 000 pab?g?li?, atvykusi? ? Charkiv? i? ar?iausiai fronto linijos esan?i? viet?. Rus? invazijos prad?ioje gyventojai per daug nesvarst?, ar palikti miest?, ar ne, daugelis tiesiog i?vyko, nes mat? pavoj?, kuris tada tikrai buvo daug didesnis nei dabar. Kai Ukrainos kariuomen? i?stūm? rusus i? Charkivo, ?mon?s prad?jo gr??ti ir gyvenimas atsinaujino. Institucijos v?l prad?jo veikti, ?mon?s gr??o, nes i? tikr?j? sunkiausia yra ne i?va?iuoti, o būti toli nuo nam?, netur?ti joki? perspektyv?, ne?inoti, kas tav?s laukia, būti nuo ka?ko priklausomam. Net tiems, kurie buvo i?vyk? ? u?sien?, buvo sunku priprasti prie kitokios realyb?s, o gr??? jie sak?: ?Kad ir kas nutikt?, mes liksime ?ia“ nepaisant visko, nes ?namai lieka namais“.

Tod?l sprendimas i?vykti dar kart? yra labai skausmingas. Yra moter?, kurios nenori palikti miesto, nes j? vyrai kovoja fronte netoli Charkivo. Ta?iau situacija kriti?ka, miestas bombarduojamas, pilnas griuv?si?, kasdien patiria baisias sukr?timo akimirkas. ??mon?s pavarg?,  bet stengiam?s prie?intis, nepasiduoti, taip pat ir tod?l, kad ?inome, jog jei pakelsime rankas, būsime sunaikinti. Tik pa?iūr?kite, kas vyksta Rusijos okupuotose teritorijose“, – sako vyskupas.

Charkive katalik? liko nedaug, ta?iau ganytojas nusprend? likti mieste. Jei tampa labai pavojinga, jis ragina parapijie?ius i?vykti, kunigai taip pat buvo informuoti, kad kiekvienas pats turi priimti sprendim?, priklausomai nuo situacijos. Tre?iais karo metais mieste, kuris atrodo tarsi atvira ?aizda, tarp skausmo ir liūdesio, tik?jimas padeda i?gyventi ir tampa tvirtesnis. ?Nuo pat karo prad?ios, – dalijasi vyskupas Pavlo, – ai?kiai supratau, kad viskas, kas egzistuoja, turi pabaig? ir kad mano gyvenimas ?ia, ?em?je, taip pat turi pabaig?. Tik meil?je ?mogus su?ino, kas jis i? tikr?j? yra, atranda savo orum?, atranda save. Meil? savo j?g? ir prasm? turi tik Dieve, santykyje su Juo. A? ?inau, kas esu, ir tod?l man nereikia ie?koti patvirtinimo i? i?or?s. Kita vertus, matau, kiek daug tragedij? atne?a bedvas?s ?irdys, tu??ios ?irdys, kuri? ne?manoma nuraminti: jos nelaimingos, jos nori jaustis svarbios. ?ias ?irdis valdo baim?, jomis manipuliuojama, jos b?ga nuo tiesos. ?ia karas atskleid?ia ?i? tikrov?. Ir ?i? akimirk? d?koju Dievui, kad jis man dovanojo tik?jim?, nes Jo buvimas, t. y. Dievo patirtis, suteikia man j?g? prie?intis, suprasti, kas esu, kur einu ir koks mano tikslas, suteikia j?g? eiti toliau, netyl?ti“, – sako Charkivo vyskupas Pavlo Hon?arukas, kuriam tik?jimas padeda kalb?tis ir su skausm? i?gyvenan?iais ?mon?mis, kai atrodo, kad nieko negali padaryti.

(D?/Pope)