?v. Adalberto misija – pirmasis m?ginimas evangelizuoti balt? gentis
?ventasis Vaitiekus gim? apie 956 m. Bohemijoje. Per Sutvirtinimo sakrament? jam buvo suteiktas Adalberto vardas. Nuo pat sūnaus gimimo t?vai nusprend?, kad jis būsi?s dvasininkas. Gav?s ger? i?silavinim? Vokietijoje, Magdeburgo katedros mokykloje, būdamas 27 met?, Adalbertas buvo paskirtas Prahos vyskupu. Pasak to meto kronik?, ? savo katedr? vyskupas Adalbertas ??eng?s basas. Būdamas Prahos vyskupu, jis dosniai r?m? varg?us ir skatino statyti naujas ba?ny?ias. Vadovaudamas vyskupijai buvo uolus ir bekompromisis, grie?tai prie?inosi ?ekijos diduomen?s palaidumui ir intrigoms. D?l to prasid?jo vyskupo nesutarimai, o v?liau ir atviras konfliktas su tuometiniu ?ekijos valdovu kunigaik??iu Boleslovu II.
995 m. vyskupas Adalbertas buvo i?varytas i? Prahos. Netek?s vyskupo sosto jis ketino keliauti ? ?vent?j? ?em?, bet pasiek?s Italij? pasiliko Romoje, apsigyveno Aventino kalvos benediktin? vienuolyne. Kaip teigia jo biografai, nereikalaudamas sau joki? privilegij? vyskupas Adalbertas gyveno kaip paprastas vienuolis, atsid?jo maldai, askezei ir studijoms, nesibod?jo ir fiziniu darbu. Tremties metais jis taip pat keliavo, susipa?ino su to metu Vakar? krik??ionijos vadovais. J? labai gerb? jaunasis imperatorius Otonas III. Adalbertas netgi tapo imperatoriaus nuod?mklausiu ir patar?ju. 997 m. jis atvyko ? lenk? valdovo Boleslovo Narsiojo dvar?, o i? ten leidosi ? kelion? pas pagonis prūsus, tik?damasis juos atversti ? krik??ionyb?.
Vyskupo Adalberto misija pas prūsus truko labai trumpai. I? lenk? vald? persik?l?s per Vysl? ? Prūs? ?em? Adalbertas su dviem palydovais buvo sutikti ?altai. Baland?io 17 d. vyskupas Adalbertas dalyvavo prūs? genties susirinkime ir kalb?jo jiems apie Krist?, ta?iau jo pastangos didelio atgarsio nesulauk?. Po keleto dien?, baland?io 23 d., vyskupas nusprend?s aukoti ?v. Jurgio liturginio min?jimo Mi?ias prūs? ?ventojoje girait?je. Tuo jis u?rūstin?s pagoni? ?ynius. Dar t? pa?i? dien? vyskupas buvo nu?udytas. Jo bendra?ygi? buvo pasigail?ta, ta?iau jie buvo i?varyti ? Lenkij?.
Lenk? valdovas Boleslovas i?pirko nu?udytojo vyskupo kūn? ir j? palaidojo savo sostin?s Gniezno katedroje. Garsas apie vyskupo misionieriaus kankini?k? mirt? greitai pasklido po Europ?. Jau 999 m. popie?ius Silvestras II paskelb? Adalbert? ?ventuoju. Vyskupo misionieriaus mirtis sukr?t? jo bi?iul? imperatori? Oton? III. Po kanonizacijos imperatoriaus rūpes?iu buvo pastatyta keletas nauj? ?v. Adalbertui dedikuot? ba?ny?i?. Viena j? – Romos Tiberio up?s saloje. Tiesa, ?ios ba?ny?ios titulas greit buvo pakeistas ? ?v. Baltramiejaus, nes ? Rom? buvo atgabentos ir ?ioje ba?ny?ios patalpintos apa?talo kankinio Baltramiejaus relikvijos. Ta?iau iki mūs? dien? ?v. Baltramiejaus ba?ny?ia saugo ir vyskupo kankinio ?v. Adalberto relikvijas, o per 2000 met? jubiliej? ?i ba?ny?ia paskelbta mūs? laik? kankini? ?ventove. Joje saugomos XX ir XXI am?i? kankini? relikvijos ir atminimo ?enklai. ?ioje bazilikoje yra ir vyskupo Teofiliaus Matulionio relikvija.
?Būdamas Ba?ny?ios ?mogus, ?v. Adalbertas visada i?laik? nepriklausomyb? nuo to meto politin?s vald?ios, nenuilstamai gindamas ?mogaus orum?, tarnaudamas vargstantiesiems. ?ios ?ventojo Adalberto savyb?s daro j? ?kv?pimo ?altiniu tiems, kurie ?iandien stengiasi kurti nauj?j? Europ?“, – sak? popie?ius Jonas Paulius II, 1997 m. dalyvaudamas Gniezne vykusiame ?ventojo vyskupo kankinyst?s 1000-?j? metini? min?jime.
Nutrukus po ?v. Adalberto mirties skelbti Kristaus pagonims baltams i?vyko kitas garsus misionierius Brunonas Kverfurtietis. Jis 1009 m. irgi mir? kankinio mirtimi. Jo kankinyst?s apra?yme pirm? kart? buvo pamin?tas Lietuvos vardas. (jm / Pope)