蜜桃交友

Tragi?ko gaisro sukakties proga ir laukiant atnaujintos ?ventov?s atidarymo Vatikano dienra?tis ?L’Osservatore Romano“ pirmadien?, baland?io 15 d., paskelb? interviu su Pary?iaus Dievo Motinos katedros rektoriumi kunigu Olivier Ribadeau Dumas. ? ?ias pareigas jis buvo paskirtas 2022 m., taigi jau ?pus?jus katedros atstatymo darbams. Prie? tai kun. O. Ribadeau Dumas buvo Lurdo ?ventov?s rektorius, o dar anks?iau – Prancūzijos vyskup? konferencijos generalinis sekretorius.

Tos baland?io 15-osios nakties prie? penkerius metus atsiminimai i?liks atmintyje pana?iai kaip tragi?k? 2001 m. rugs?jo 11-osios ?vyki? atminimas, sak? kun. O. Ribadeau Dumas. Tuo metu jis ?jo Prancūzijos vyskup? konferencijos sekretoriaus ir jos atstovo spaudai pareigas, tad jam teko i? labai arti steb?ti ?vykius. Baland?io 16 d. ryt? jis atvyko ? gaisro nusiaubt? katedr? pasitikti vidaus reikal? ministro, atvykusio aplankyti ?vykio viet?, ten jis sutiko ir ugniagesi? komandos vad?, kurio vyrai i?gelb?jo ?ventov? nuo visi?ko sunaikinimo. ? gaisro viet? jau anks?iu buvo atvyk?s Pary?iaus arkivyskupas su Respublikos prezidentu.

Gana greit po gaisro, jau 2019 m. liep?, buvo ?steigta vie?oji ?staiga, atsakinga u? valstybei priklausan?ios katedros restauravim?. ?iandien darbai jau yra pasiek? baigiam?j? etap?. Ba?ny?ios interjeras, nuvalius akmenis, ?gavo nauj? nepaprast? i?vaizd?. Koply?ios, kurios buvo visos tamsios, po restauravimo ?gijo ?ilt? atspalv?. Pastaruoju metu Pary?iaus vyskupija taip pat rūpinosi vidaus inventoriaus atkūrimu. Sakraliniai baldai baigiami gaminti piet? Prancūzijoje. K?d?ms sukurti buvo sudarytas komitetas, kuriam vadovauja prancūz? dizainer? Ionna Vautrin. Taip pat atnaujinamos koply?ios u? presbiterijos. Visi darbai vykdomi turint galvoje katedros lankytojus, kad jiems apsilankymas Dievo Motinos katedroje būt? dvasinis i?gyvenimas.

Iki gaisro Pary?iaus katedr? per metus aplankydavo 11 mln. ?moni?. Manoma, kad lankytoj? skai?ius per metus dabar i?augs iki 15 mln. Kunigas. O. Ribadeau Dumas pabr???, kad jis s?moningai kalba ne apie turistus, bet apie lankytojus. Kai kalbame apie apsilankym? ?ventov?je, turime galvoje ir galim? susitikim? su Kristumi. Tok? susitikim? gali paskatinti tikin?i?j?, kurie melsis katedros viduje, tik?jimo liudijimas. Toks susitikimas gali būti taip pat i?gyvenamas per ?ventov?s viduje esant? men?, nes gro?is mums visada kalba apie Diev?.

Pary?iaus Dievo Motinos katedros rektorius interviu Vatikano dienra??iui taip pat papasakojo apie restauruotos ?ventov?s atidarym? ?i? met? gruod?io 8 d. ?v?. M. Marijos Nekaltojo Prasid?jimo i?kilm?s i?vakar?se, gruod?io 7 d. vakare, bus i?kilmingai atidarytos katedros durys, po to bus pa?ventinti vargonai, kurie per restauravimo darbus buvo visi?kai i?montuoti ir v?l sumontuoti, skamb?s Te Deum ir Magnificat. Gruod?io 8 d., antr?j? advento sekmadien?, ryte bus pa?ventintas naujasis altorius, po to bus ?ven?iama Eucharistija. Gruod?io 9-?j?, paskutin? ?io ypatingo tridienio dien?, bus ?ven?iamos Mi?ios, kuriose dalyvaus daugyb? vyskup? ir kunig? i? Prancūzijos ir viso pasaulio. Per i?kilmes katedros viduje gal?s būti 1500 ?moni?. Prie katedros ir kitose  Pary?iaus miesto vietose bus ?rengti did?iuliai ekranai, kad ne tik katalikai, bet ir visi sostin?s gyventojai gal?t? matyti savo katedr?. Kitomis dienomis, iki gruod?io 15 d., rytais bus aukojamos Mi?ios, per kurias bus meld?iamasi  u? labdaros organizacijas, vargstan?iuosius, vienuoli? bendruomenes, jaunim?, aukotojus, glob?jus. Per ateinan?ius m?nesius po atidarymo katedra priims piligrimus i? prad?i? i? Pary?iaus regiono, paskui i? visos Prancūzijos.

?Nors gyvename susiskald?iusiame, ?tampos ir nevilties kupiname pasaulyje, Pary?iaus katedros atidarymas yra did?iulis vilties ?enklas, – kalb?jo kunigas O. Ribadeau Dumas.  – Tai, kas atrod? mir?, vis dar stovi d?l vis?, kurie prisid?jo, solidarumo. Tai ?enklas, kad brolyst? yra ?manoma ir kad suvienij? j?gas galime nuveikti k? nors didingo ir gra?aus, nors prie? penkerius metus net ne?inojome, ar sugeb?sime atlikti tok? didel? darb?. Tai vilties ?enklas ne tik Pary?iaus katalikams, bet ir visam pasauliui, toks pat didelis, kaip ir emocijos, kurias prie? penkerius metus suk?l? katedros gaisras. Antra, katedros atidarymas skatins dvasin? atgimim?. Katedra –  tai ne muziejaus, bet ba?ny?ia, miesto centre esantis Dievo artumo ?enklas ir Dievo garbinimo vieta. Visi prie atstatymo dirb? ?mon?s puikiai suvok?, kad jie dirba ne ?iaip sename pastate, bet ypatingoje vietoje, turin?ioje diding? istorij?, skleid?ian?ioje dvasin? ir evangelin? stipryb?. Tod?l norime, kad liturgin?s apeigos būt? gra?ios, santūrios, lengvai suprantamos ir kad katedra būt? tik?jimo liudijimas visiems, kurie ? j? ??engia“, – kalb?jo Pary?iaus katedros rektorius. (jm / Pope)