Diakonas Donatas Kuzmickas SJ: jei esi laimingas, turi k? duoti kitiems
Jūs?, jaun? j?zuit?, t? dien? pri?musi? diakonato ?ventimus, i? viso buvo trylika. Kaip vyko pa?ios ?ventim? i?kilm?s?
I?kilm?s tikrai buvo nuostabios. Ai?ku, jaudinausi, nakt? prie? tai nelabai gerai miegojau. Prie? kiekvien? rimtesn? ?vyk? jaudiniesi... Bet tikrai jau?iau Dievo malon? ir did?iul? d?kingum?. Tu – paprastas, silpnas ?mogus, bet esi Dievo ?aukiamas. Jis ?aukia tave, nusid?j?l?, ir ?inai, kad jis tave ves, lyd?s ir pad?s kitiems pad?ti. Tad tikrai be galo d?iaugiuosi ?ventimais.
Ar dalyvavo t?vai, artimieji i? Lietuvos?
I? artim?j? buvo atva?iavusi mama ir pusseser?. ?ventimuose dalyvavo ir t?tis su savo drauge. Buvo ir keli kiti ?mon?s, j?zuit?. Toks palaikymas svarbus, svarbu, kad tu nesi vienas. Taip pat daug kas gal?jo steb?ti nuotoliniu būdu. D?d?, kuris sirgo v??iu, gal?jo steb?ti ?ventimus ligonin?je. D?iaugiausi, kad jis, nors ir i? toli, gal?jo dalyvauti mano ?ventimuose. Dabar jis jau am?in? atils?. Savaitgal? gr???s ? Lietuv? j? palaidojau. Tai buvo pirmoji mano kaip diakono tarnyst?.
?iais laikais ry?tis tapti kunigu yra dr?sus apsisprendimas. Koks buvo tavo kelias ? J?zaus Draugij??
Mano kelias buvo gana vingiuotas. Nuo vaikyst?s negalvojau apie kunigyst?s pa?aukim?. Turbūt esminis momentas buvo mano senelio mirtis. Mes gyvenome dviese su seneliu. Jo mirtis mane sukr?t? ir tada prasid?jo egzistencin?s prasm?s, laim?s paie?kos. I? prad?i? ?variais būdais band?iau nutildyti t? bals?. Tai visi?kai nepad?jo. Tada prasid?jo populiariosios psichologijos skaitymas, New Age, budizmas. Bet ir tai nepad?jo. Gal? gale, kai a? tuo metu dirbau vienoje bald? ?mon?je ir pas vien? moter? surinkin?jau baldus, ta moteris, Leonora, man paliudijo savo kaip krik??ion?s patirt?. Ji mano u?dav? tok? klausim?: ?Donatai, ar ?inai, kas yra tikroji meil??“ A? pagalvojau, koks ?domus klausimas. Kadangi a? ?ia dirbu, reikia ka?k? atsakyti. Sakau: meil? – tai pasitik?ti vienas kitu, būti i?tikimam. O ji sako: ?Taip, bet tikroji meil? yra J?zus Kristus“.
Taip po truput? ?sitraukiau ? ba?nytin? veikl?, ? savanoryst? su vaikais ?v. Kry?iaus namuose Vilniuje. Po truput? atsirado i?pa?inties tro?kimas. Pirm? kart? atlikau i?pa?int?, kai man buvo 21 metai. Po to ?sijungiau ? neokatechumenato bendruomen?. Ir vis da?niau ateidavo tas klausimas. ?mon?s man?s klausdavo: ?Ar negalvoji apie kunigyst??“ Kai vien?kart paklausia, tai OK, bet kai to klausiama da?nai, tai ir pats pradedi susim?styti. Galiausiai ant Kry?i? Kalno turbūt ai?kiausiai pajutau, kad Dievas kvie?ia ? kunigyst?. Tada kilo klausimas – kur?
Kod?l j?zuitai?
Tada jau galvojau apie kunig? seminarij?, buvau ten apsilank?s per atvir? dur? dienas. Po to pama?iau feisbuke Samuelio grup?s skelbim?: ?2015 m. Kvie?iame ?mones, kurie ie?ko pa?aukimo“, ten susipa?inau su Mindaugu Malinausku SJ. Mane pakviet? ? rekolekcijas ? Kulautuv? ir po truput? prad?jau jausti, kad j?zuiti?kas dvasingumas man ?domus. Klausiau Mindaugo, ar yra vilties, kad mane priimt?. Sako: ?Taip, pabandyk“. Paband?iau ir pri?m?. Tada i?kart i?siunt? ? Vokietij?, nes naujokynas yra Vokietijoje. Po naujokyno kitoje Vokietijos vietoje, Miunchene, sek? filosofijos studijos. Po to Kaune dirbau tikybos mokytoju. Galiausiai esu ?ia, Romoje. Treji metai jau eina ? pabaig?. Taigi ?tai, a? ?ia.
Diakonato ?ventimai yra tam tikra egzistencin? riba, nes jau esi dvasininkas. Po keli? m?nesi? arba po met? turbūt ateis ir kunigyst?s ?ventim? momentas. Kaip ?sivaizduoji save kaip jau tarnaujant? kunig? j?zuit??
Save matau arti ?moni?. Man be galo svarbus ry?ys, pastoracija. Mane labai traukia dvasinis palyd?jimas. Nor??iau ?i? tarnyst? toliau gilinti. Ateityje mane domint? studijos, kuriose tilpt? dvasingumas ir psichologija, nes matau, kad yra did?iulis ?i? dalyk? poreikis. Tikrai gal??iau daugiau pad?ti, nes pas kunig? ateina ?mon?s su labai ?vairiais atvejais ir i??ūkiais. Manau, taip gal??iau būti geresnis ?rankis, nes vis tiek svarbiausia, kad pasitarnau?iau sieloms, pad??iau ?mon?ms art?ti prie Dievo ir prie sav?s pa?i?, kad būt? labiau mylintys. Ir pats turiu daugiau su savimi dirbti. Tai n?ra paprastas dalykas. Turiu kasdien melstis, pri?iūr?ti savo santykius, kad gal??iau ka?k? duoti kitam.
Ir visk? ?Ad maiorem Dei gloriam...“
Taip, i? tikr?j? didesnei Dievo garbei. Tiems, kas klausosi – gal klausosi ir jaunesni ?mon?s – nor??iau palink?ti i?dr?sti svajoti, i?dr?sti būti savimi, nes tapimas savimi yra pirmas labai rimtas ?ingsnis ? ?ventum?. Tu negali eiti ?ventumo keliu, jei nebūsi savimi, nes Dievas mus sukūr? autenti?kus. Link??iau siekti giliausi? tro?kim?, kurie tikrai teikia d?iaugsm? ir gali pasitarnauti kitiems. Ie?koti Dievo valios tikrai n?ra lengva, mums daro ?tak? daug veiksni?, bet kai ?mogus pats bus savo vietoje, jausis laimingas, jis tikrai tur?s k? duoti kitiems.
(jm / Pope)