Mongolijos kardinolas: reikia ne tik vyr? ir moter?, bet abiej? kartu
Misijos dovana yra Ba?ny?ios ?irdyje. Nuo to ryto, kai akmuo buvo nuritintas nuo kapo, i?gyvendama gyvybing? Sekmini? patirt?, tikin?i?j? bendruomen? jaut?si vedama dalytis did?iuliu Prisik?limo d?iaugsmu ir pasiūlyti kiekvienos kultūros ?mon?ms konkre?i? galimyb? patirti ?i? nauj? tikrov? savo gyvenime. Toje pirmojoje mokini? misionieri? grup?je buvo vyr? ir moter?, ir jie vis dar yra vyrai ir moterys, kurie ?iandien t?sia skelbim? ir liudijim? tuo pat būdu. Misionieri?kas gyvenimas gali pad?ti ?gyti plat? ir praturtinant? po?iūr? ? vyri?kum? ir moteri?kum? Ba?ny?ioje.
Apa?tali?kasis prefektas Mongolijoje ra?o, kad yra d?kingas u? teigiam? patirt?. Nuo pat vaikyst?s vyr? ir moter? buvimas kartu buvo jo kasdienio gyvenimo dalis, pradedant ?eima, kurioje vyravo labai konstruktyvūs ir praturtinantys santykiai su seserimi, ir baigiant mokykla bei skaut? organizacija, kurie ?enklino jo jaunyst?s metus. Baig?s vidurin? mokykl?, ?stojo ? M. Marijos, Krik??ioni? Pagalbos, misionieri? institut?, kur? ?kūr? palaimintasis Giuseppe Allamano. Jis ?kūr? kongregacij?, turin?i? vyri?k? ir moteri?k? veid?, būdamas ?sitikin?s, kad tikslui pasiekti reikia Dievui pa?v?st? vyr? ir moter?. Ne tik vien? ar kit?, bet abiej? kartu.
Kardinolas Marengo pasakoja: ?Kad pal. Allamano buvo teisus, pajutau nuo pirmos dienos, kai ?k?liau koj? ? Mongolij?. Pirmojoje grup?je Mongolijoje buvome penkiese: trys seserys, dar vienas kunigas ir a?. Tokia misija, kuriai būdingos ekstremalios s?lygos – labai ma?as katalik? skai?ius, klimatas, svyruojantis nuo -40 laipsni? ?iem? iki +40 laipsni? vasar?, sunkiai i?mokstama kalba – tai reikalauja tam tikro sav?s i?si?ad?jimo ir didelio s??iningumo su savimi. Charakterio bruo?ai, tiek geri, tiek blogi, atsiskleid?ia po skaidria Mongolijos dangaus ?viesa, nesvarbu, ar tu esi vyras, ar moteris. ?ioje dykumos patirtyje dirbame kartu, vyrai ir moterys, būdami skirtingi savo pa?aukimais, ta?iau i? esm?s darniai, nes jau?iam?s nuolankūs, lygūs savo neturtu, vykdydami mums patik?t? Evangelijos skelbimo u?duot?, kuri? galima atlikti, nesvarbu, ar esame kunigai, vienuol?s, ar vyskupai“.
Man bendra misija buvo ir teb?ra viena i? misijos gyvybingumo s?lyg?, nes abipus? pagarba, kuri? misionieriai jau?ia vieni kitiems, yra liudijimo, vykdomo vardan Evangelijos, dalis. Atokioje Arvaikheerio parapijoje, kurioje dirbau kelerius metus, pirm?sias pakrik?tyt?j? grupes sudar? vien moterys. Kaip ir prie Kristaus kapo, moterys atvyko pirmosios, atsived? savo vyrus, sūnus ir t?vus. Daugelis moter? vienos ne?? ?eim? na?t?. Per Eucharistijos adoracij? apvalios formos ba?ny?ioje mes, vyrai ir moterys vienuoliai, visi kartu meld?iam?s aplink ?v?. Sakrament?. Per vaidmen? ?vairov? kartu vykdome misionieri?k? darb?, maldoje atrasdami gyv? ?altin?, kad esame Dievo sūnūs ir dukterys, ra?o kardinolas.
(D?/Pope)
